Devynių Kauno merų vairuotojas saugo paslaptis


2007-04-21
Jūratė KUZMICKAITĖ
Devynių Kauno merų vairuotojas saugo paslaptis

Petras Turčinskas, vežiojęs miesto vadovus, išgarsėjo mokėjimu
ne tik vairuoti, bet ir tylėti

Kaune populiarią frazę, kad miestui vis nesisekė su merais, 71 m. Petras Turčinskas paneigia vienu sakiniu. “Visi merai buvo labai geri, - pareiškia jis, - nė apie vieną negalėčiau pasakyti blogo žodžio.”

P.Turčinsko žinios apie miesto vadovus - ne iš žiniasklaidos ar viešų merų kalbų iškilmingomis progomis.

Į pensiją iškilmingai išlydėtas vyras buvo savivaldybės vairuotojas, vežiojęs devynis Kauno merus.

Širdį suspaudžia ilgesys

Žaliakalnyje gyvenantis P.Turčinskas ir dabar kartais užsuka “pas vyrus”, - tai yra į savivaldybės garažus, kur susirenka ilgamečiai jo kolegos vairuotojai. “Pasiilgstu”, - šyptelėja jis.

P.Turčinskas nepabrėžia ypatingo savo statuso, bet nepaneigiamas faktas yra tas, jog per 31 metų savo vairuotojo stažą jis buvo VIP vairuotojas, vežiojęs tik Kauno vadovus. Sovietiniais laikais - miesto Vykdomojo komiteto pirmininkus, o atkūrus nepriklausomybę - merus.

Žemiausio rango asmuo, sėdėjęs jo vairuojamame savivaldybės automobilyje, buvo Gediminas Budnikas - tuometis pirmasis Kauno mero pavaduotojas.

Domisi savo bosų likimais

“Iš pradžių Budniką vežiojau, kai buvo meras. Paskui, kai tapo vicemeru, man buvo kažkaip nepatogu atsisakyti. Taip aš vienintelį kartą tapau nebe aukščiausio miesto vadovo vairuotoju”, - pasakoja P.Turčinskas.

“Dabar vartau laikraščius - Budnikas lyg keičia partiją. Nesuprantu, kas su juo darosi. Kad iš Šustausko partijos išėjo, tai aišku, bet kodėl dabar blaškosi, aš nesuvokiu”, - kalba P.Turčinskas.

Panašu, kad jis neabejingas Kauno vadovų, greta jo sėdėjusių automobilyje, likimams.

“Tai geri žmonės, - sako devynių merų vairuotojas, - tai galėčiau pasakyti apie kiekvieną iš jų: Vidmantą Adomonį, Vilimą Čiurinską, Arimantą Račkauską, Rimantą Tumosą, Vladą Katkevičių, Alfonsą Andriuškevičių, Henriką Tamulį, Vytautą Šustauską, Gediminą Budniką.”

Tik paskutinieji keturi Kauno merai - Erikas Tamašauskas, Giedrius Donatas Ašmys, Arvydas Garbaravičius ir dabartinis - Andrius Kupčinskas - jau nebe P.Turčinsko vairuojamo automobilio keleiviai.

Slaptažodis - “geras žmogus”

P.Turčinskas nesileidžia išprovokuojamas. Jis purto galvą ir šypsosi vos išgirdęs klausimą apie vieno ar kito mero galimus blogus įpročius, irzlų charakterį, pomėgį užsisėdėti bei pernelyg įsilinksminti priėmimuose.

Pasiklausius jo, galima susidaryti įspūdį, kad visi devyni P.Turčinsko vežioti Kauno merai buvo prisiekę blaivininkai, pareigingi, etiški ir punktualūs tarnautojai, labai šilti, rūpestingi bei dori žmonės.

“Na, ką aš galiu apie jį pasakyti? - gūžteli pečiais vyras. - Geras žmogus, ir tiek.”

Tai - dažniausias P.Turčinsko atsakymas, pasiteiravus ir apie ne visuomet protokoliniais poelgiais garsėjusį V.Šustauską, ir apie R.Tumosą, 1995-aisiais patekusį į “šalikėlių skandalą”, todėl rekordiškai greitai atstatydintą iš Kauno mero pareigų.

Vienintelė yda - rūkymas

Vairuotojui buvo visiškai nesvarbi jo vežiotų merų politinė priklausomybė. Kur kas svarbiau P.Turčinskui būdavo įsitikinti, ar meras prisisegęs saugos diržą.

Bet ir čia išskirtiniai jo keleiviai, regis, pasižymėjo stebėtinu pavyzdingumu. “Visi merai, sėdėję šalia manęs, automobilyje tvarkingai prisisegdavo diržus”, - patikina P.Turčinskas.

Ar tie idealūs žmonės, vienas kitą audringai ir ne visuomet padoriai vertę iš postų, vairuotojo akimis, turėjo bent vieną, kad ir visiškai menką neigiamą bruožą?

Vargu... Pasiklausius P.Turčinsko tampa aišku, kad pati didžiausia yda buvo dviejų merų rūkymas. Bet vairuotojas to niekada nelaikė itin dideliu nusižengimu.

“Aš ir pats rūkiau, - prisipažino P.Turčinskas. - Žinoma, tik ne tada, kai šalia sėdėdavo nerūkantis meras. Bet jei pats meras prisidegdavo cigaretę, tai prisijungdavau ir aš. Ypač ilgoje kelionėje. Parūkydavom, pasikalbėdavom.”

Paklaustas apie ką, vairuotojas tik šypteli. “Šiaip apie viską, nieko ypatingo”, - atsako abstrakčiai, kaip ir viso pokalbio metu.

Matė tik teigiamus bruožus

Visiškai aišku, kodėl 1997-aisiais Kauno meru tapęs H.Tamulis, pasiteiravus, ar nenorėtų pakeisti vairuotojo, atsakė neigiamai.

Kalbos apie P.Turčinską, saugantį tarnybines paslaptis kaip savo akį, buvo pasklidę plačiai. Ko gero, kaip tik tai ir lėmė jo - nepakeičiamo merų vairuotojo - nekintamą padėtį.

H.Tamulis, kaip miesto vadovas, nebuvo labai mėgstamas kauniečių. Bet tik ne P.Turčinsko. Vairuotojo teigimu, šis meras buvo vienas rūpestingiausių.

Gal H.Tamulis daug gero Kaunui ir nepadarė, bet savo vairuotojui jis išrūpino nedidelį priedą prie 600 litų atlyginimo. “Už nenormuotas darbo valandas”, - paaiškina P.Turčinskas.

Jei kultūrininkai dar ir šiandien juokiasi prisiminę, kaip H.Tamulis pasiūlė taupant lėšas styginių kvartetui virsti trio, tai vairuotojas nieko komiško šio mero veikloje neįžvelgė. “Jis buvo labai žmogiškas”, - sako P.Turčinskas.

Savo buto nuomininkas

71 metų vyras kalba, kad jo vaikai, sūnus ir dukra, užaugo beveik nematydami tėvo. “Į darbą išeidavau jiems dar neprabudus, grįždavau, kai jie jau miegodavo”, - prisimena P.Turčinskas.

Žmona kartais jį pavadindavo buto nuomininku. “Tai - juokais, - sako P.Turčinskas, prieš trejus metus tapęs našliu. - Ji rimtai nepykdavo, žinojo, kad namuose esu retas svečias dėl darbo.”

Mero vairuotojo pareigos P.Turčinskui visada buvo tokios rimtos, kad jis net po darbo neleisdavo sau atsipalaiduoti, pasilinksminti su draugais.

Tai nereiškia, kad vyras buvo asketas bei visiškas abstinentas. Bet visada pagalvodavo - maža kas gali nutikti. O jei staiga teks sėsti už vairo?

“Tik kai jau tikrai žinodavau, kad nebūsiu reikalingas, galėdavau ilsėtis”, - prisipažįsta P.Turčinskas.

Tuomet vyras pasiimdavo meškeres ir ištrūkdavo į Zarasų rajoną žvejoti. “O žvejyboje ir taurelę juk ne nuodėmė pakilnoti”, - nusišypso jis.

Gatves žinojo mintinai

P.Turčinskas Kauno savivaldybės vairuotoju ilgai dirbo jau būdamas pensinio amžiaus. Kai pagaliau atėjo laikas išlydėti jį į užtarnautą poilsį, merų vairuotojas-rekordininkas gavo dailiai įrištą savivaldybės padėkos raštą, Bendrasis skyrius, kuriam priklauso vairuotojai, padovanojo guminę pripučiamą valtį, o savivaldybės vairuotojai už savo pinigus nupirko P.Turčinskui spiningą.

“Dabar žvejoju daug dažniau nei tada, kai dirbau”, - sako P.Turčinskas.

Žvejybą jis vadina savo aistra, o vairavimas, ko gero, yra šio žmogaus pašaukimas. Į klausimą, ar Kaune yra vietų, kuriose jis galėtų paklysti, P.Turčinskas atsako purtydamas galvą: “Ne tik Kaune - ir kituose Lietuvos miestuose tokių gatvių man dirbant nebuvo. Visas žinojau atmintinai.”

Negi taktiškasis vairuotojas nė karto neužsiminė šalia sėdinčiam miesto vadovui apie gatvių būklę, kuria Kaunas niekada neblizgėjo?

“Meras tam ir meras, kad pats viską matytų”, - atšauna P.Turčinskas.

Kelių policijos pažįstamas

Šiandien jis vairuoja savo seną mersedesą ir stebi, kaip keičiasi Kaunas. “Visko daugėja... Naujų pastatų, gatvių, mašinų”, - kalba P.Turčinskas.

Jį, daug metų sukiojusį geriausių savivaldybės automobilių vairus, dar ir dabar pažįsta ne vienas Kauno kelių policininkas.

Tik ne dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. P.Turčinskas visuomet buvo pavyzdingas vairuotojas.

“Bet kartais juk reikėdavo privažiuoti iki vieno ar kito pastato paradinių durų - negi galėjau leisti, kad kažkur gatvėje išleistas meras blaškytųsi kiemais? Tada, būdavo, pasakydavau policininkui du žodžius: mero mašina, ir užtekdavo”, - pasakoja jis.

Niujorkas neįbaugino

Neseniai P.Turčinskas grįžo iš Jungtinių Valstijų, kur šiuo metu gyvena 43 m. sūnus. “Pagal specialybę jis ekonomistas, bet Niujorke dirba staliumi”, - paaiškina vyras.

Paklaustas, ar teko vairuoti Niujorke, P.Turčinskas atsako: “Taip, marti turėjo problemų dėl kojos, aš ją vežiojau į terapijos procedūras.”

Ir kokie Niujorko gatvių įspūdžiai? “O, ten tai bent mašinėlių prisižiūrėjau, - švilptelėja P.Turčinskas. - Greitkelyje - dešimt automobilių eilių. Neįsivaizduojamas judėjimas. Įspūdingiausi viadukai. Daugybė kelio ženklų.”

Ar nebuvo baisu? Išgirdęs tokį klausimą, devynių Kauno merų vairuotojas tik nusijuokia: “Ne, buvo labai įdomu.”