Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dėmesio stoka Baltijos sesei
2004-04-24
Rytinis Baltijos regionas, atrodo, šiek tiek atsipalaidavo ar gal net užmigo ant išties puikių laimėjimų. Integracijos į NATO ir ES procesas vis labiau įsibėgėja.
Bet šiais laimėjimais nereikėtų vien džiaugtis, o ir tinkamai pasinaudoti. Turiu galvoje tam tikrą etninę grupę Latvijoje, kuri reikalauja sau išskirtinių teisių. To nepastebėti tiesiog negalima.
Gal klystu, bet Baltijos Asamblėja, regis, užmigo žiemos ar net amžinu miegu. Baltijos valstybių diplomatija, matydama, kas dedasi Latvijoje, galėtų inicijuoti šio regiono valstybių viršūnių pasitarimą, kad būtų įvertinta susidariusi situacija.
Pasitarimas galėtų baigtis atitinkama rezoliucija, pabrėžiančia, jog panašūs reikalavimai (išskirtinių teisių) ne tik nepagrįsti, bet jie - netoleruotini. Rezoliucija galėtų būti pakankamai griežta, kad ši problema ateityje vėl nebūtų keliama.
Priimtas dokumentas gali būti pakankamai veiksmingas. Prisiminkime Helsinkio dokumentus, kurie, įtvirtindami žmogaus teises, kartu neleido sovietams savavaliauti ir vykdyti ekspansijos politikos, revizuoti pokario sienų ir pan.
Etninio pobūdžio proveržiai Latvijoje neabejotinai yra skatinami Rusijos politikų, kuriems drumsti ramybę šiame areale labai jau knieti.
Tad nepalikime Latvijos likimo valiai! Lietuvoje panašūs proveržiai irgi gali pasireikšti, visiškai realu, kad jie Maskvoje turi tam tikrą grafiką, pagal kurį planingai ir reguliariai ši problematika (tiksliau - pseudoproblematika) yra suaktualinama.
Manyčiau, kad šiuo požiūriu Lietuva Maskvai rečiau užkliūva ne dėl to, kad maištaujanti etninė grupė čia yra negausi, bet todėl, kad per mūsų šalį Rusija susisiekia su Karaliaučiaus sritimi.
Atrodo, jog Lietuvos diplomatai yra pasyvoki. Jie pagal savo statusą privalo stebėti įvykius, informuoti savo Vyriausybę, kitas valstybines institucijas, kartu siūlydami ir problemų sprendimo būdus.
Lietuva, priklausomai nuo situacijos Latvijoje rimtumo, turėtų atitinkamai oficialiai reaguoti. Švelniausia reakcija tarpvalstybiniuose santykiuose yra dėmesio atkreipimas arba susirūpinimas konkrečiu klausimu.
Kažkodėl iš kitų dviejų Baltijos valstybių Latvija nesulaukia net tokios pagalbos. Aiškiai ir vienareikšmiai kalbėdami Latvijos naudai, neabejotinai galėtume tikėtis, jog, Lietuvoje atsitikus panašiems dalykams, Latvija žinos ką ir kaip daryti.
