Dėl nuleistos žirgo uodegos - jokių aistrų


2002-10-04
Jūratė KUZMICKAITĖ
Dėl nuleistos žirgo uodegos - jokių aistrų

Miesto Taryba ir Valdyba posėdžiauja salėse su “tarybiniu” stumbru ir neatitinkančiu heraldikos reikalavimų Vyčiu

“Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje - ne lietuviškas herbas. Žirgo uodega nuleista kaip baltarusių herbe. Gal Kauno savivaldybėje posėdžiauja baltarusių taryba?” - sarkastiškai klausia miestiečiai, apsilankę salėje, kur Kauno tarybos nariai priima miestui svarbiausius sprendimus.

Virš posėdžiaujančių Tarybos narių galvų jau dvylika metų kabo vitražas su “seno modelio” Vyčiu. O mažojoje Savivaldybės salėje puikuojasi stumbras, panašesnis į tą, kuris puošia “Stumbro” gamyklos alkoholinius gėrimus, bet ne Kauno herbą.

Vyriausioji dizainerė nepastebėjo

Panašu, kad nei Savivaldybės senbuvių, nei kaskart naujas kadencijas pradedančių Tarybos ir Valdybos narių pasenę simboliai nejaudina. Daugelis jų net nepastebi.

“Kas kliūva? Kas su tuo Vyčiu ne taip? Bloga vieta, dydis - kas?” - negalėjo suprasti miesto Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausioji dizainerė Mirga Stauskienė, paklausta, ką mano apie Savivaldybės Didžiąją salę puošiantį Vyčio vitražą.

Šiame vitraže šarvuotas raitelis, karingai iškėlęs kalaviją, šuoliuoja ant žirgo, kokio nepamatysi nei ant nacionalinės valiutos, nei Lietuvos Respublikos piliečio pase. Vitražinio žirgo uodega ne šauniai pakelta aukštyn, bet nuleista. Tokios simbolikos Lietuvoje buvo atsisakyta ankstyvoje atkurtos nepriklausomybės stadijoje.

“Štai kas. O aš nė neatkreipiau dėmesio, - prisipažino vyriausioji dizainerė. - Tiesą sakant, toje posėdžių salėje retai lankausi. Reikės pasižiūrėti. Bet, aišku, vienos detalės vitraže taip paprastai nepakeisi”.

Nenagrinėtas klausimas

“Neatitinkantis reikalavimų Vytis? Tokio momento neužfiksavau, - sakė “Kauno dienai” Savivaldybės administratorius Robertas Stanionis. - Atvirai kalbant, šio klausimo nenagrinėjome. Niekam iki šiol nei tas Vytis, nei stumbras neužkliuvo. Ir iš Heraldikos komisijos nesulaukėme jokių pastabų”.

Paminėjus, kad pastabų Vyčio ir stumbro adresu turi kai kurie miestelėnai, pasidairę po Savivaldybę, R.Stanionis išsakė savo argumentus: “Tai yra tam tikra istorija, ko gero. To laiko autentika. Gal nereikia skubėti visko keisti. Juo labiau kad ir stumbro skulptūra, ir Vyčio vitražas yra dailės kūriniai. Meno vertybės”.

“Arklio pakelta uodega ne visada gerai”, - leido sau pajuokauti Savivaldybės administratorius.

“Tačiau dėl valstybės simbolikos, aišku, ginčytis negalima, - surimtėjęs kalbėjo R.Stanionis. - Anksčiau ar vėliau tą vitražą veikiausiai teks keisti. O tarybinių laikų stumbras, stovintis Mažojoje salėje, manyčiau, galėtų ten ir likti. Kaip meno kūrinys, kaip istorijos ženklas. Šalia galima pastatyti kitą stumbro skulptūrą, atitinkančią figūrą Kauno herbe”.

Istorijos neištrinsi

Vitražą su Vyčiu Kauno savivaldybės salei sukūrė vilnietis architektas Gediminas Koryzna. “Buvome pirmieji šalyje, turintys Lietuvos herbą”, - pasakojo miesto Tarybos narys Kazimieras Starkevičius, 1990-aisiais dirbęs Savivaldybės bendrojo skyriaus vedėju.

K.Starkevičiaus manymu, raitelis ir jo žirgas nuleista uodega, kokie ir šiandien puošia Savivaldybės posėdžių salę, - tai istorija, kurios nei paneigsi, nei pakoreguosi.

“Juk ir ant pirmųjų lietuviškų pasų spaudai buvo su tokiu herbu. Negi ištrinsime?” - stebėjosi Tarybos narys.

Uodegą žada pakelti

“Su ta uodega, žinoma, problema, bet ką darysi, - atsiduso Savivaldybės bendrojo skyriaus vedėjas Ignas Levandavičius. - Šis Vyčio vitražas sukurtas pirmojo šaukimo miesto Tarybos vadovavimo metais, kai buvo skubiai demontuotas tarybinis herbas”.

“Tuo metu, kai salėje atsirado lietuviškas simbolis, jis buvo toks, koks egzistavo oficialiai: raitelis jojo ant žirgo su nuleista uodega, - pasakojo I.Levandavičius. - Toks jis Kaune ir liko, nors uodega, Vyriausybės nutarimu, buvo “pakelta”.

“Gal ir reikėtų tą herbą perdaryti, - svarstė Bendrojo skyriaus vedėjas. - Tai rimtas darbas. Savivaldybės salėje reikia statyti pastolius - iki lubų. Na, o jei jau kalti pastolius, tai reikėtų ir daugiau darbų nudirbti”.

I.Levandavičiaus tikinimu, Savivaldybės salėje seniai metas atlikti remontą. “Ir baldeliai senoviški, ir įgarsinimo aparatūra pasenusi”, - vardijo jis.

Pasak I.Levandavičiaus, remonto darbai Kauno savivaldybės Didžiojoje ir Mažojoje posėdžių salėse numatyti kitais metais. “Tuomet galbūt imsimės ir pasenusio herbo”, - teigė Bendrojo skyriaus vedėjas.