Buvusioje Italijos ambasadoje šeimininkauja benamiai


2004-04-10
Gediminas STANIŠAUSKAS
Buvusioje Italijos ambasadoje šeimininkauja benamiai

Iš prestižinėje miesto vietoje esančio pastato kartkartėmis išvežami lavonai 

Po Vydūno alėjoje 13-uoju numeriu pažymėto namo, kuriame prieš karą buvo įsikūrusi Italijos ambasada, langais pavasarines serenadas dabar užtraukia tik benamiai ir katinai. Per keturiolika metų Savivaldybė nesugebėjo pasirūpinti pastatu, kuris beatodairiškai niokojamas. Gyventojai namą vadina kevalu.  

Pastate apsigyveno benamiai  

1937 m. specialiai Italijos ambasadai buvo išnuomotas dviejų aukštų mūrinis namas Vydūno alėjoje 13. Bendras pastato plotas - 476,22 kv. m. Jam priklauso ir šalia esantis 50,90 kv. m medinis sandėlis.

Netoli šio namo gyvenantys žmonės sako, kad senovinį pastatą dabar okupavę benamiai. Vidurdienį šių likimo nuskriaustų žmonių neradome.

Stipriau truktelėjus duris, kuriose vietoje rankenų žiojėja skylės, iš karto patenki į šiukšlyną. Krūvos buitinių atliekų, po kojomis traškantys butelių stiklai ir įvairių mechanizmų dalys priverčia atidžiau statyti kojas. Kelios čia esančios krosnys jau baigiamos griauti. Spėjama, kad, išardžius koklius, krosninės plytos yra atidžiai rūšiuojamos ir kažkur parduodamos. Tačiau visų plytų parduoti benamiai dar nespėjo.

Iš maždaug dešimties kambarių, du kambarius valkatos pavertė tualetais. Dar kitoje patalpoje jie gaminasi valgį. Apie tai liudijo palikta laužavietė. Joje ant plytų padėtos išardyto grilio grotelės. Sienos, vietomis, apdegusios. Matyti, benamiai ne kartą keitė “virtuvės” vietą. Iš viso šiukšlyno išsiskyrė iš kažkur pavogtos kambarinės gėlės.

Į nedidukę, apie 40 kv. metrų salę benamiai sunešė įvairių skudurų, o scenos užkaboryje buvo kruopščiai sukabinti dar visai neblogi rūbai.  

Siūlė eksponuoti ikonografijos kolekciją  

“Dėl niokojamo pastato į Savivaldybę kreipėmės dar prieš šešerius metus. Bet nei tada, nei dabar mūsų niekas negirdi”, - vakar sakė greta apleisto senovinio pastato penkių aukštų name gyvenanti Virginija Bertašavičienė.

Gyventojai teigia, kad pastatas nenaudojamas stovi jau nuo 1990 m., kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Žmonės norėtų originalios architektūros namą nupirkti ir jį susitvarkyti. Žinomas architektas Algimantas Miškinis šiame pastate norėjo eksponuoti vertingą ikonografijos kolekciją, tačiau pažado suremontuoti patalpas Nacionalinis muziejus netesėjo. Gyventojai kalbėjo, kad prieš kelerius metus patalpomis domėjosi ir italai. Jie norėjo atidaryti batų parduotuvę. Dažnai į kiemą užsukdavę ir petingi vyrukai iš Vilniaus.

“Bet namas iki šiol apleistas”, - apgailestavo Dalia Pukienė.

Žmonės sakė, jog prieš Naujuosius metus iš pastato policija išvežė vieno benamio lavoną.  

Pasibaisėtinas valdininkų aplaidumas  

Gyventojai namą dabar vadina kevalu. Pastato stogo skardos surūdijusios. Nekilnojamojo turto agentūros “Ober Haus” generalinis direktorius Vytautas Bankauskas sako, kad restauravimo išlaidos turėtų būti gerokai didesnės, negu pats pastatas kainuoja.

“Tokių namų restauravimas kainuoja iki 5 kartų daugiau už tą kainą, kuria jie yra įsigyjami, - sako V.Bankauskas. - Šio namo vieta yra labai gera, todėl jo kaina priklausys ir nuo namui priskirto sklypo dydžio”. Jis pridūrė, kad pirkėjas greičiausiai žiūrės ne į kainą, už kurią bus siūloma pastatą nusipirkti, o į tai, kiek reikės lėšų namui restauruoti.

Privatizavimo tarnyba teigia, kad 2002 m. sausio 24 d. namo likutinė vertė buvo 54387 Lt. Būtent šią dieną namas buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, kurį Vyriausybė patvirtino 2002-ųjų balandį. Per metus laiko Savivaldybėje tesugebėta parengti žemės sklypo detalųjį planą.

Privatizavimo tarnybos vedėjas Jonas Juocevičius neprognozuoja, kada namas bus parduodamas aukcione. Savivaldybei šis pastatas priklauso jau 14 metų.