Geoterminis šildymas ne tik taupo pinigus, bet ir suteikia autonomiją

Kai už būsto šildymą tenka pakloti šimtus litų, nesidžiaugia niekas. Kas gali, šiltina sienas, sandarina langus. Tačiau statantieji naujus namus tokiomis priemonėmis nebesitenkina. Taupumo sumetimais iki minimumo sumažinti statomo būsto plotą ir prarasti komfortą nėra patrauklu. Išeitis - alternatyvus ir pigus šildymo būdas. Geoterminis būsto šildymas yra vienas tokių.

“Žemės šiluma šildymui įvairiose pasaulio šalyse naudojama jau kelis dešimtmečius. Taip apšildomi ir Švedijos karalių rūmai. Tačiau prieš trejus metus Kaune buvau vienas pirmųjų surizikavusių tokį pasirinkti, todėl laimėjau nemenkas nuolaidas”, - šypsosi individualaus namo savininkas.

Trys ketvirtadaliai - nemokamai

“Namo aplinka jau buvo sutvarkyta, todėl negalėjome rinktis geoterminio šildymo varianto, kuris įrengiamas aplink namą tam tikrame gylyje užkasant vamzdžius. Mūsų atveju vamzdžiai įtaisyti 150 metrų gylio gręžinyje. Esu patenkintas, nes šildymas dabar kainuoja tiek pat, kiek šildant malkomis. Pirmąjį sezoną vertėmės jas kūrendami, tačiau tuomet reikėdavo kur kas daugiau darbo įdėti. Dabar - jokio rūpesčio, o dar ir namų vėdinimo klausimas išsisprendė, vasarą nereikia oro kondicionieriaus”, - sako namo šeimininkas.

Jo apskaičiavimu, įskaitant išperkamosios nuomos (šiuo būdu įsigyta įranga) procentus, 200 kvadratinių metrų ploto apšildymas ir karštas vanduo keturių asmenų šeimai per mėnesį kainuoja apie 200 litų. “Žemė suteikia tris ketvirtadalius energijos, o išlaidos atsiranda dėl elektros, ji reikalinga nuolat veikiančiam siurbliui. Jei būtų šildomasi elektra, išlaidos būtų keturgubai didesnės, todėl lėšos įrengiant geoterminį šildymą sugrįš gana gretai”, - sako žmogus, nepabijojęs rizikos. Mat prieš trejus metus jam teko pasikliauti šia įranga prekiaujančiųjų rekomendacijomis ir teorine informacija.

Netradicinis sprendimas

Įrengti geoterminio šildymo sistemą šeimininkams kainavo apie 30 tūkst. litų ne tik todėl, kad gavo maksimalias nuolaidas. Tačiau ir su jomis būtų atsiėję dvigubai daugiau, jei mėgstantis savo galva gyventi šeimininkas būtų sutikęs su profesionalų skaičiavimais. “Jie, apskaičiuodami reikalingą galingumą, ima maždaug minus 20 laipsnių lauko temperatūrą, tačiau tokia juk būna labai retai. Aš nusprendžiau, kad bus daug ekonomiškiau pasirinkti mažesnį galingumą. Juk žiemą lauke dažniausiai būna 5-10 laipsnių šalčio. Tomis dienomis, kai stipriai šąla, galima pasikurti papildomai. Svetainėje turime krosnelę. Patirtis parodė, kad neapsirikau, šilumos mums pakanka. Iki 16 laipsnių šiluma namo viduje nukrenta tuomet, kai lauke kelias dienas laikosi minus 10”, - neslepia pasitenkinimo erdvaus namo šeimininkas.

Visur, kur įmanoma, apšildomos grindys. Specialistai teigia, kad grindinio šildymo spinduliuojama šiluma šildo ne orą, o kūną. Kambario temperatūra bet kurioje vietoje yra vienoda ir gali būti iki 2 laipsnių mažesnė nei šildant įprastiniais radiatoriais. Tad šilumos poreikiai šildymui sumažėja 8-10 proc.

Ekologiškas būdas

“Mes galėjome įsirengti tik geoterminį arba elektrinį šildymą, nes netoliese nubuvo nei dujų, nei šiluminių trasų. Šildymo kainos skirtumas - akivaizdus. Džiaugiamės savo sistemos autonomiškumu ir ekologiškumu. Juk jei kurentume anglimis ar malkomis, terštume aplinką, orą, kuriuo kvėpuojame.

Įrengiant geoterminį šildymą, viena jo sistemos dalis skirta reguliuoti įeinančio ir išeinančio oro temperatūrą. Užterštas kenksmingomis medžiagomis, prisotintas drėgmės bei nepageidaujamų kvapų oras išleidžiamas į lauką. Įrengimai, skirti gyvenamųjų patalpų vėdinimui, dirba naudodami aukštą šilumos regeneraciją, todėl tai yra ekonomiška ir patogu. Šie įrengimai karštą vasaros dieną sukuria jaukią vėsumą, be jokio papildomo kondicionieriaus.

Pasirašius Kioto protokolą, Lietuva prisijungė prie tarptautinės bendruomenės pastangų sumažinti kenksmingų dujų išmetimą į aplinką. Lietuva, kaip Latvija bei Estija, pagal šį protokolą iki 2012 m. kenksmingų dujų išmetimą į aplinką turi sumažinti 8 procentais.

Žemės gelmių energija, mokslininkų teigimu, yra ne tik ekologiška, nuolatos atsikurianti, bet ir nepriklausoma nuo tiekėjų, sezoniškumo, nedarko kraštovaizdžio, turi kur kas mažiau eksploatavimo problemų.

Tarsi buitinis šaldytuvas

“Šilumos siurblys, kuris yra tarsi geoterminio šildymo sistemos širdis, veikia panašiai kaip buitinis šaldytuvas. Juk kai viduje jis šaldo, į aplinką išsiskiria šiluma”, - sako namo šeimininkas, praverdamas šaldytuvo dureles.

Skirtumas tarp šilumos siurblio ir šaldytuvo yra tas, kad šilumos siurblys yra keliasdešimt kartų galingesnis už buitinį šaldytuvą. Šilumos siurblys paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms. Grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui.

Kad šilumos siurblys apšildytų 200-300 kvadratinių metrų ploto namą, jam reikia tik 3-4 kW elektros energijos - kompresoriaus ir cirkuliacinių siurblių varikliams sukti.

Siurblys gali būti statomas bet kurioje namo patalpoje, kurioje yra reikiamas vamzdynas. Nereikia jokios kuro saugojimo vietos ar talpyklos, nes jo šilumos šaltinis yra po žeme. Mokslininkų apskaičiavimais, viską įvertinus, investicijos, lyginant su kitų rūšių šildymo sistemų katilais, susilygina per kelis sezonus.

Jeigu žemės šilumą tikimasi “susirinkti” ne iš gilaus gręžinio, o klojant vamzdžius aplink namą, reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje įšalo gylis yra iki 1,2 m. Aplink vamzdį žemėje susidaro maždaug 30 cm įšalusios žemės sluoksnis, todėl sistema, kurios šilumos šaltinis yra mažesniame gylyje negu 1,5 m, bus mažiau ekonomiška, nes kompresorius intensyviau dirbdamas sunaudos daugiau elektros energijos.

Siurblys siurbliui nelygu

Kai kuriuose šilumos siurbliuose yra stacionariai integruoti papildomi elektriniai šildytuvai, kurie, esant žemesnei aplinkos temperatūrai, šildo sistemos vandenį šeimininkui net nežinant, kad jis papildomai naudoja brangią elektros energiją. Siekiant maksimaliai išnaudoti naktinio tarifo elektros energiją ir sumažinti kompresoriaus įsijungimų skaičių, kai kurie siurbliai komplektuojami su akumuliacine sistemos talpa, kuri prišildoma per naktį.

Tad šiluminių siurblių ekonomiškumas yra nevienodas, kai kurie yra net 30 proc. ekonomiškesni už kitus. Turint gerą geoterminio šildymo įrangą, vieno kvadratinio metro ploto šildymas (su karšto vandens ruošimu ir grindų šildymu) vidutiniškai kainuoja 1 litą per šildymo sezono mėnesį.

Išskirtinis gaminys yra greitaeigis geoterminis karšto vandens ruošimo modulis, kuris pigiau ir greičiau nei kiti elektriniai arba termofikaciniai karšto vandens ruošimo įrenginiai ruošia šeimai karštą vandenį. Katilinės įrangai kai kurios firmos naudoja lietuviškus, nerūdijančio plieno, apšiltintus boilerius, kurių kokybės ir kainos santykis yra geresnis, lyginant su užsienietiškais analogais.

Manoma, kad geoterminio šildymo populiarumas didės toliau gerėjant Lietuvos ekonomikai ir statybų kreditavimo sąlygoms. Pirmosios geoterminio šildymo sistemos mūsų šalyje pasirodė maždaug prieš dešimtmetį. Dabar į Lietuvą jau plūsta įvairiausių gamintojų šiluminiai siurbliai, jie dažnai diegiami nesilaikant technologijų, tuo būdu mažinant sistemos kainą. Dauguma vartotojų susigundo pigiu produktu, todėl daugėja nepatenkintųjų ir nusivylusiųjų, plačiai kritikuojančiųjų “labai brangią ir neekonomišką” šildymo sistemą.

Pirmoji geoterminė sistema įrengta Vilniuje 1996 metais. Name įrengtas modernus orinis šildymas. Gręžinys išgręžtas kieme. Vamzdžiai išvedžioti po žeme. Gręžinio vietą žymi tik paprastas kanalizacijos dangtis.