Britų monarchė citavo lietuvišką Tautinę giesmę


2006-10-18
Stasys GUDAVIČIUS
Britų monarchė citavo lietuvišką Tautinę giesmę

Elžbieta II ir Edinburgo hercogas Vilniuje itin domėjosi Lietuvos istorija

Pirmadienį vakare į Vilnių atvykusios Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II ir jos vyro Edinburgo hercogo princo Filipo iškilminga sutikimo ceremonija surengta vakar ryte prie Prezidentūros.

Karalienė vakar įvykdė visą oficialiąją vizito programą. Viskas vyko tiksliai pagal daugiau kaip pusmetį derintą protokolą, monarchė niekur nevėlavo.

Prie vartų - Viduramžių kariai

Britanijos karališkąją porą prie Prezidentūros pasitiko Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, išrikiuota Garbės sargybos kuopa, buvo atlikti šalių himnai - britų “Dieve, saugok karalienę” ir lietuviška Tautinė giesmė.

Prie Prezidentūros vartų aukštus svečius pasitiko Viduramžių Lietuvos elitinio kario šarvais vilkintys kariai. Su originalia XIV amžiaus kario apranga ir ginkluote Garbės sargybos kuopos kariai taip pat stovėjo prie įėjimo į rūmus, išsirikiavo Prezidentūros salėse. Karybos istorija besidominčios Elžbietos II pageidavimu tie patys kariai Prezidentūroje išrikiuoti ir per iškilmingą vakarienę.

Po sutikimo ceremonijos Prezidentas karalienei padovanojo medalius, skirtus pirmajam Lietuvos vardo paminėjimui Europoje 1009 metais, pirmajam tarptautiniu mastu pripažintam Lietuvos valdovui karaliui Mindaugui ir pirmai Lietuvoje lietuvių kalba išleistai knygai - 1599 metais Mikalojaus Daukšos parengtai “Postilei”. Savo ruožtu karalienė V.Adamkui įteikė graviūrą, kurioje pavaizduoti Edinburge esantys Holirudo rūmai, taip pat dvispalvio stiklo flakoną su Jos Didenybės inicialais.

Apie istorikų atradimą nepasakojo

V.Adamkus Elžbietai II taip pat įteikė aukščiausią Lietuvos apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Lietuvos Prezidentui buvo įteiktas antrasis po Keliaraiščio ordino aukščiausias Anglijos riterių apdovanojimas - Garbingiausias pirties ordinas. Jis taip pavadintas dėl Viduramžiais buvusios tradicijos prieš įšventinimo ceremoniją būsimuosius riterius išmaudyti pirtyje.

Vėliau surengtas trumpas dvišalis susitikimas. V.Adamkus jį apibūdino kaip “be galo šiltą”. Prezidentui pritarusi A.Adamkienė teigė, kad monarchė ir jos sutuoktinis “labai malonūs, nuoširdūs, labai lengva bendrauti, nėra jokio sunkumo”. Pasak Prezidento, karalienė gerai informuota apie Lietuvą, susitikimo metu ji domėjosi Antrojo pasaulinio karo padarytais nuostoliais, žydų genocidu Lietuvoje.

“Mintyse net Sibirą aplankėme”, - pridūrė V.Adamkus. Jo teigimu, Edinburgo hercogas domėjosi Lietuvos istorija, klausė, kiek karalių ir kunigaikščių valdė šalį.

Prezidentas neužsiminė karalienei apie istorikų atradimą - vizito išvakarėse jie paskelbė, kad Elžbieta II yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvidešimtos kartos palikuonė. “Manau, istorikai turės progos patys papasakoti apie šį atradimą”, - sakė V.Adamkus.

Džiugina jaunų žmonių ryšiai

“Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi”, - žodžiais iš Lietuvos himno Elžbieta II baigė savo kalbą Seime.

Monarchė išreiškė susižavėjimą tuo, kaip greitai iš tarptautinės pagalbos gavėjų Lietuva tapo dosnia davėja, kaip iš saugumo importuotojos tapo šalimi, svariai prisidedančia prie kitų saugumo.

“Labiau nei bet kas kitas mane džiugina tai, kad ryšiai tarp žmonių, o ypač jaunų, pastaraisiais metais nepaprastai suaktyvėjo. Daugelis lietuvių į Britaniją vyksta dirbti ir mokytis, atvykstančių į Lietuvą Britanijos piliečių skaičius taip pat auga”, - sakė Elžbieta II.

Anot jos, Lietuvos tūkstantmečio jubiliejus 2009 metais ir Vilniaus paskelbimas Europos kultūros sostine atveria daug galimybių, tarp jų ir bendradarbiavimą su 2008 metais Europos kultūros sostine tapsiančiu Didžiosios Britanijos miestu Liverpuliu.

Elžbieta II taip pat pakvietė lietuvių sportininkus ir žiūrovus į 2012 metų olimpiadą Londone.

Nustebino LDK dydis

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, pasitikęs į rūmus atvykusius Elžbietą II ir Filipą, angliškai trumpai papasakojo jiems apie dabartinį Lietuvos parlamentą, jo partinę sudėtį.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas surengė ekskursiją aukštiems svečiams po rūmų fojė eksponuojamą parodą apie Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Karalienė itin susidomėjo tuo faktu, kad Viduramžiais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo viena didžiausių Europos valstybių. “Ateik čia, pažiūrėk, kokia ji buvo didelė”, - pamojo kiek toliau ėjusiam savo vyrui karalienė ir paprašė Č.Juršėno pakartoti šį istorinį faktą.

Paroda baigiasi faktu apie Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO. “Jūsų istorija nuostabi ir, svarbiausia, su laiminga pabaiga”, - pamačiusi tai pareiškė Elžbieta II.

Prieš išvykdama iš Seimo, karalienė pasirašė Garbės svečių knygoje ir dovanų gavo Lietuvos Nepriklausomybės akto kopiją. Originalas jai buvo trumpai pristatytas vos įžengus į Seimo rūmus. Jai taip pat įteiktas 1791 metų Lietuvos ir Lenkijos Respublikos Konstitucijos - antrosios rašytinės Konstitucijos pasaulyje ir pirmosios Europoje - leidimas trimis kalbomis. Žinodamas, kad princas Filipas domisi karikatūromis, Č.Juršėnas pasinaudojo proga jam padovanoti knygelę su lietuviškų politikos veikėjų karikatūromis.

Monarchės lankymosi Seime metu parlamento kanceliarijos darbuotojai nedirbo. Dauguma jų atėjo savo akimis pamatyti Elžbietą II. Kai kurie buvo atsivedę pažįstamų ir giminių, todėl Seimo rūmų fojė buvo susirinkę keli šimtai žmonių. Jie plojimais palydėjo atvykusią ir išvykstančią karalienę.

Padėjo vainikus

Antakalnio kapinėse Elžbieta II ir Filipas padėjo vainikus Lietuvos laisvės gynėjų memoriale. Po to karalienė pabendravo su žuvusių laisvės gynėjų artimaisiais.

Prezidentas V.Adamkus čia pat pristatė karališkajai porai keturiolika Lietuvos karių, puskarininkių ir karininkų, kurie pastarąjį dešimtmetį dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Rikiuotėje buvo ir liepą Pietų Irake, netoli Basros, kulkos į petį sužeistas grandinis Tomas Astrauskas. Karalienei jis pasakojo, kur tarnavo, kaip sekasi gyti po sužeidimo.

Vilniaus Rotušėje po trumpo susitikimo su aikštėje priešais ją susirinkusiais žmonėmis karalienė dalyvavo Britanijos ambasados surengtame priėmime. Jo metu monarchė daugiausiai bendravo su savo bendraamžiais - aštuoniasdešimtmečiais, atvykusiais iš visų Lietuvos apskričių. Ji skyrė dėmesio ir kitiems maždaug pusantro šimto susirinkusių svečių, kurie Rotušėje stovėjo nedidelėmis grupelėmis. Elžbieta II persimetė keliais žodžiais su grupės “LT United” nariais, ypač jos “patrakusiu šokėju” Arnoldu Lukošiumi.

Pasodino medelį

Vilniaus universitete karalienei buvo pristatyti kai kurie Lietuvos akademiniai pasiekimai. Ji trumpai pabendravo su studentais ir mokslininkais, atidarė universiteto “Mokslo kavinę”.

Tuo metu princas Filipas lankėsi Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose, čia pabendravo su savo globojamos Tarptautinės jaunimo apdovanojimų programos dalyviais, atidarė šiai programai skirtą parodą. Edinburgo hercogas taip pat pasodino atminimo medelį.

Kiek vėliau princas Britų taryboje pasveikino susirinkusius Lietuvos ir Anglijos verslo forumo dalyvius.

Vakare karališkoji pora dalyvavo Prezidentūroje surengtoje vakarienėje. Į ją buvo pakviesta maždaug 110 Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pareigūnų, mokslo ir meno atstovų. Vyrams privaloma apranga buvo smokingas, moterys pasipuošė vakarinėmis suknelėmis.