Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Baudžiamasis kodeksas nužudymo iš meilės nenumato
2006-03-25
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
Šalį sukrėtusiai viduramžių egzekucijai sunkiai pritaikyti šiandieniniai Lietuvos įstatymai
Kauno apygardos prokuratūra perdavė teismui du devyniolikmetės panevėžietės Vaivos Ašakaitės nužudymo bylos tomus. Ši pernai gegužę visą šalį sukrėtusi tragedija liks kriminaliniame Kauno metraštyje Šilainių egzekucijos vardu.
Savo buvusią merginą, kuriai po poros mėnesių būtų sukakę dvidešimt, nužudęs dvidešimt dvejų Eimantas Ramanauskas pripažintas pakaltinamu, nors įtarimų, kad susidurta su rimtų psichikos problemų turinčiu ligoniu, buvo ne vienas.
Bylą teismui rengę Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų tyrimo organizavimo prokurorai prisipažino E.Ramanausko poelgiui nesugebėję pritaikyti nė vieno iš Baudžiamajame kodekse numatytų galimų nužudymo motyvų. O jų kartu su sunkinančiomis aplinkybėmis - net dvylika.
“Baudžiamasis kodeksas nužudymo iš meilės nenumato, - teigė teisininkai, taip ir nesugebėję atsakyti į viso tyrimo metu kamavusį klausimą: “Ar tai nebuvo tik E.Ramanausko meilė sau?”
Rakinamos laiptinės spąstai
Pernykštės gegužės 22-osios popietę turbūt ilgam prisimins ne tik šios šiurpios egzekucijos liudytoja tapusi nužudytosios draugė, bet ir Baltų prospekto 139-ojo dvylikaaukščio, kurio papėdėje įvyko tragedija, gyventojai.
Nepraėjus nė parai po pergyvento košmaro ir dar neatsigavusi nuo patirto šoko, saugoma apsaugos, nužudytosios draugė dienraščiui pasakojo: “Vakar prieš keturias Vaiva paskambino, kad, kaip įprasta, ateičiau jos, grįžtančios iš Panevėžio, pasitikti prie Šilainių “Maximos”. Buvo geras oras, todėl patraukėme į namus pėstute. Pakeliui pastebėjome, kad esame sekamos automobilio. Prie įtarimą sukėlusio “Audi” automobilio vairo sėdėjo buvęs Vaivos draugas, su kuriuo ši anksčiau gyveno, tačiau pastaruoju metu buvo tvirtai apsisprendusi jį palikti”.
Pašnekovė neslėpė, kad, pamačiusios prie vairo Eimantą, jos iš karto supratusios, kad gali baigtis blogai. Tačiau, kad taip tragiškai, nesinorėjo tikėti. Bylos duomenimis, Vaiva jau buvo sulaukusi atstumto vaikino grasinimų: “Jeigu nebūsi mano, neatiteksi niekam”.
Merginos bandė nuo jo pabėgti. Tačiau iki Šilainių policijos nuovados, buvusios pakeliui į draugių nuomojamą butą Baltų prospekto penkiaaukštyje, į kurį jos bandė bėgti, dar buvo gabaliukas. Vienintele viltimi tapo už pievutės ir gatvės nuo nuovados esantis dvylikaaukštis. Tačiau jo laiptinės durys buvo užrakintos, o prisiskambinti į kurį nors butą neįmanoma. Kaip vėliau paaiškėjo, dvylikaaukštis tą gražią gegužės popietę buvo apytuštis: dauguma jo gyventojų dalyvavo mieste vykusiuose šventiniuose “Kauno dienų” renginiuose.
Vidurdienio košmaras
Namuose tą popietę buvę daugiabučio gyventojai vėliau prisipažino, kažin ar būtų įsileidę nepažįstamąsias, jeigu merginos paskambintų į jų butą. Laiptinės užraktai ir įrengti saugumo sumetimais.
Tačiau įvykus tragedijai, teisėsaugininkų patikinimu, šio daugiabučio gyventojai geranoriškai davė parodymus. Norinčiųjų padėti netgi buvo per daug: į teismą bus kviečiami ne visi liudytojai, kadangi daugumos parodymai dubliuojasi.
Kitą dieną po tragedijos jie “Kauno dienai” taip pat pasakojo tą atmintiną popietę išgirdę lauke šaižų klyksmą: “Gelbėkite! Pjauna!” Pagalbos šaukėsi mergina. Puolusieji prie langų tapo jau tik tragedijos, ką tik įvykusios jų daugiabučio papėdėje, kulminacijos liudytojais.
“Aikštelėje prie lauko durų kraujo klane gulėjo mergina, - pasakojo viena liudytoja. - Kita tiesiog mano akyse strimgalviais metėsi žemyn per, laimė, aikštelės tvorelėje buvusį tarpą. Ji bėgo nuo juodaplaukio su kruvinu peiliu rankoje. Pastarasis netrukus nuskubėjo laipteliais žemyn už kampo esančios automobilių aikštelės link”.
Pašnekovė teigė puolusi į kitoje buto pusėje esantį balkoną ir dar spėjusi pamatyti, kaip įtariamasis merginos sužalojimu įšoko į tamsiai mėlynos spalvos automobilį “Audi A6”. Pastarojo vairuotojo durelės buvo praviros, variklis užvestas. Liudytojos, kuriai antrino ir kelios kieme buvusios paauglės, teigimu, iš įvykio vietos automobilis spruko dideliu greičiu. Laimė, kad tą popietę jo kelyje niekas nepasipainiojo: lėkta per bordiūrus.
Pagalba pavėlavo
Tačiau tik vienas žmogus buvo paskutinių sąmoningų po pustrečios valandos Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) mirusios Vaivos gyvenimo akimirkų liudytojas. Tokį išbandymą teko patirti jau minėtai Kauno kolegijos studentei, nuomojusiai su Vaiva tą patį Šilainių butą.
Bylos duomenimis, prieš pat egzekuciją, per kurią merginai mažiausiai vienuolika kartų smogta peiliu, tarp jos ir žudiko dar spėjo įvykti trumpas pokalbis. Anot liudytojos, praktiškai apie nieką. Jame net nepaminėtas žodis “meilė”. Įtikimiau už žodžius kalbėjo buvusių meilužių intonacija.
Už kelių metrų nuo Vaivos stovėjusi draugė teigia dar bandžiusi prisišaukti pagalbos, skambindama mobiliuoju telefonu savo draugui. Kai po skambučio atsisuko, Vaiva jau buvo Eimanto gniaužtuose. “Tą pačią akimirką pastebėjau jo rankose peilį. Tiesiog mano akyse draugei perrėžta gerklė”, - pasakojo šios šiurpios egzekucijos liudytoja.
Žudikui pasišalinus, į nelaimės šauksmą išbėgę gyventojai dar bandė iki greitosios atvykimo stabdyti sužeistosios kraujavimą. Tačiau mergina, kuri dar kvėpavo, tiesiog silpo akyse. Nuvežus daug kraujo netekusią Vaivą į KMUK, ji mirė operacijos metu.
Redakcijos duomenimis, šalia nužudytosios mamos prašymų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, netekus vienturtės dukros (etikos sumetimais iki teismo šio ieškinio dydis neįvardijamas), byloje yra ir iš KMUK gautas raštas, nurodantis, kiek kainavo medikų suteikta pagalba sužeistajai. Pasak mačiusiųjų šį dokumentą, pustrečios valandos kova už sunkiai sužeistos devyniolikmetės gyvybę įvertinta tiesiog fantastiška suma. Prokurorai pagal šį dokumentą taip pat pateikė teismui ieškinį gydymo išlaidoms atlyginti.
Atsakove šioje byloje pripažinta E.Ramanausko mama, kuriai jis - taip pat vienturtis.
Votis tvinksėjo
Šio didelį rezonansą sukėlusio nusikaltimo tyrimas užtruko beveik dešimt mėnesių. Anot prokurorų, pakankamai trumpai. Įtakos tyrimo trukmei turėjo sudėtingos ir ilgai trukusios ekspertizės.
Viena jų - E.Ramanauskui Utenos ekspertiniame skyriuje atlikta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė. Pagrindo ją skirti buvo daugiau kaip niekad.
Pirmiausiai, kaip jau rašyta, E.Ramanauskas prašyte prašėsi psichiatrų dėmesio dar likus mėnesiui iki tragedijos. Vaiva jau buvo jį palikusi. Ir tai tapo E.Ramanauskui pretekstu inscenizuoti savižudybę.
Tą balandžio 17-osios vakarą Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtojui buvo pranešta, kad nuo M.K.Čiurlionio tilto į Nemuną rengiasi nušokti žmogus. Atskubėjus įvykio vieton, rastas tik automobilis “Audi 100”. Jis buvo neužrakintas, tačiau raktelių nebuvo ir užvedimo spynelėje. Kodėl, paaiškėjo tik po paros. Tačiau automobilio salone aptiktas atsisveikinimo raštelis: “Myliu mamą, myliu Vaivą. Atleiskite, jeigu kas buvo ne taip”. Veltui ugniagesiai gelbėtojai tada ieškojo nušokusiojo į ledinį Nemuną. Nerasta nei skenduolio, nei sužvarbusio, tačiau sugebėjusio pasiekti krantą, nelaimėlio.
Po paros E.Ramanauskas aptiktas girtas savo tėvų namuose Panevėžyje. Po to, kai suradus jo raštelyje minimą Vaivą, ši atpažino iš policijos padaryto įrašo, kad liudytojas, kurio akyse neva jaunuolis nušoko į upę, - pats E.Ramanauskas.
Apie kitą sunkiai sveiku protu suvokiamą šio dvidešimt dvejų metų vienturčio poelgį, likus kelioms savaitėms iki tragedijos, dienraščiui papasakojo Kauno prekybos ir verslo mokyklos, kurioje E.Ramanauskas mokėsi audiovizualinės technikos komersanto specialybės, pedagogai. Gegužės pradžioje jis mįslingai metė mokslą, parašęs tokį pareiškimą: “Prašau išbraukti mane iš mokyklos sąrašų, nes esu nuteistas pusantrų metų kalėti ir turiu atlikti bausmę”.
Vienas nuosprendis jau paskelbtas
Utenos psichiatrai nustatė, kad E.Ramanauskas nėra sirgęs jokia psichikos liga ir žudydamas jį palikusią merginą suprato, ką daro bei galėjo savo jausmus valdyti. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, nors specialistai užfiksavo tam tikrų E.Ramanausko psichikos nukrypimų nuo normos, tai - ne priežastis išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Į Kauno apygardos teismo, nagrinėsiančio šią bylą, teisiamųjų suolą E.Ramanauskas sės jau penktą kartą. Tačiau, redakcijos duomenimis, nė vienu atveju iki paskutinio teistumo praėjusį lapkritį jis nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Už vagystes bei dokumentų klastojimą E.Ramanauską teisę įvairūs apylinkių teismai žaidė su juo katę ir pelę, skirdami arba pinigines baudas, arba atidėdami nuosprendžio vykdymą.
Pernai lapkritį Radviliškio rajono apylinkės teismas jį pirmą kartą nuteisė realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri turėtų būti visa arba dalinai pridėta prie laukiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio už V.Ašakaitės nužudymą. Pasak pareigūnų, E.Ramanausko gaudynės priminė per televiziją matytus kadrus apie nusikaltėlių vaikymąsi JAV greitkeliuose. Jos įvyko baigiantis ketvirtai E.Ramanausko paieškos, pabėgus iš egzekucijos Šilainiuose, parai.
Kaip tada plačiai rašyta “Kauno dienoje”, rodyta per daugelį televizijų kanalų, sprukdamas nuo policijos mamos automobiliu “Audi A6”, E.Ramanauskas perskrido per, laimė, tuo metu tuščią visuomeninio transporto stotelę ties Lietuvos kariuomenės ginklų arsenalu Linkaičiuose, perskriejo spygliuotą apie trijų metrų aukščio šio dalinio tvorą ir nusileido jame ant stogo iš nuostabos suakmenėjusių statybininkų akivaizdoje. Taip baigėsi šios apie dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu kelyje Radviliškis-Panevėžys vykusios gaudynės, kuriose ne paskutinį vaidmenį vėl suvaidino visuomenė. Deja, ne iš pačios geriausios pusės. Pareigūnams ties Šeduva surengus pasalą, E.Ramanauskui apie ją pranešė priešais važiavę automobiliai mirksinčiomis šviesomis. Bėgliui skubiai pakeitus važiavimo kryptį, policijos pastangos greičiau sustabdyti pavojų kitiems eismo dalyviams kėlusį E.Ramanauską (gaudynės vyko per patį vakarinį piką) nuėjo perniek.
Įrodyti ne visi nusikaltimai
Tai, kad po šio kaskadinio triuko E.Ramanauskas nepatyrė jokių lūžių, dar vienas įrodymas - kaip dažnai likimo globojami ne tie, kurie tikrai to verti.
Pavyko E.Ramanauskui išlipti sausam iš vandens ir dar dėl dviejų nusikaltimų, kuriais jis įtartas tą patį V.Ašakaitės nužudymo savaitgalį. Naktį į gegužės 20-ąją Kaune, Veršvų piliakalnyje, buvo išžaginta mergina. Šis grupinis nusikaltimas, kuriuo įtartas ir E.Ramanauskas, buvo jaunimo išgertuvių gamtoje pasekmė. Nors dėl šio sunkaus nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, byla E.Ramanausko atžvilgiu nutraukta. Kaip teigiama, pritrūkus įrodymų, kad ir jis dalyvavo šiame nusikaltime.
Po buvusios savo mylimosios nužudymo E.Ramanauskas įtartas ir automobilio “Audi A6”, kurį liudytojai užfiksavo ties nusikaltimo vieta, vagyste. Viena daugiabučio, kurio papėdėje visa tai įvyko, gyventoja net spėjo užsirašyti šio automobilio valstybinius numerius. Nustačius, kad “Audi” registruota Panevėžio gyventojos vardu (tik vėliau paaiškėjo, kad tai - E.Ramanausko mama), ši pareiškė, kad automobilis pavogtas. Tačiau vėliau, paaiškėjus kokiomis aplinkybėmis jis užfiksuotas Kaune, moteris savo žodžių atsisakė. Priešingu atveju jau ir taip sunkiu nusikaltimu įtariamam jos sūnui būtų tekę pateikti dar vieną kaltinimą.
Savavališkai paimtu mamos automobiliu tą lemtingąją 2005-ųjų gegužės 22-ąją E.Ramanauskas atsekė po viešnagės pas mamą Kaunan autobusu grįžusią Vaivą nuo pat Panevėžio. Tai, kad viskas buvo suplanuota iš anksto, verčia manyti pasiimtas peilis. Bylos duomenimis, žudydamas buvusią savo merginą E.Ramanauskas buvo blaivus.
Tiesa, per tuos mėnesius, kuriuos tiriant šią bylą jam teko praleisti už grotų, suimtasis pradėjo keisti parodymus. Iš pradžių visiškai pripažinęs savo kaltę, vėliau E.Ramanauskas pradėjo skųstis atmintimi. Neatmetama, kad bylą nagrinėjant teisme, jis gali griebtis dar kitokios taktikos.
Nepavyko pareigūnams rasti ir nusikaltimo įrankio. E.Ramanauskas teigė, jog bėgdamas iš nusikaltimo vietos atsikratė peiliu sustojęs prie vieno Prienų rajone esančio vandens telkinio: nuplovęs kraują, ir įmetęs jį į ežerėlį. Tačiau šį kartą nuspręsta jau ne kartą apsimelavusio E.Ramanausko versijos patikrinimui ugniagesių gelbėtojų narų nebekviesti.
Pavėluota atgaila
Po vienturtės dukters nužudymo Vaivos mama negali sau atleisti, kad nepaklausė kažkada negeros savo nuojautos ir išleido tada dar nepilnametę dukrą su E.Ramanausku, kuris jai niekada nepatiko, į Kauną. Neva, kad ši Kauno vidurinėje mokykloje įgytų geresnius pagrindus stoti į aukštąją. “Negalėjau tada jos sulaikyti: Vaiva taip troško laisvės ir savarankiškumo”, - kitą dieną po dukters nužudymo atgailavo velionės mama.
Kaune Vaiva apsigyveno viename V.Krėvės penkiaaukštyje, kuriame vos pilnamečiu tapusiam E.Ramanauskui močiutė nupirko dviejų kambarių butą. Dvyliktąją klasę ji lankė netoliese esančioje “Vyturio” vidurinėje mokykloje.
Į aukštąją mokyklą - Kauno technologijos universitetą Vaiva įstojo, tačiau neįveikė pirmosios sesijos. Minėto V.Krėvės daugiabučio gyventojai iki šiol mena, kaip ji buvo žeminama savo sugyventinio. Jie pasakojo, kad “tas dabita, visada rengdavęsis kaip iš katalogo, kvepėdavęs geru odekolonu ir nuolat rengdavęs savo bute įvairius vakarėlius”, mušdavo Vaivą net prie žmonių - kieme, matant kaimynams. O prieš Naujuosius, kurie merginai tapo lemtingi, po vieno tokio sugyventinio išpuolio Vaiva net gydyta KMUK, į kurias ir tada ją atvežė greitoji.
Vaivos mamos teigimu, dėl žiaurumo, prie kurio duktė niekaip negalėjo priprasti, ji E.Ramanauską ir palikusi. Tik tada neva dukra prasitarė mamai, kad Eimantas ją nuolat mušdavo. “Man jis visada kėlė tokį įtarimą, bet argi dukros klauso? - gegužės 23-iosios vidurdienį, kai jau nieko nebebuvo galima pakeisti, “Kauno dienai” guodėsi nužudytosios mama. - Kai duktė pati tai suprato, deja, jau buvo per vėlu”.
“Atrodo, gyvename ne viduramžiais...” - negalėjo atsitokėti nuo tokios tragiškos įvykių atomazgos ir vyras, tada atlydėjęs Vaivos mamą į Kauną pasiimti nužudytos dukters kūno.
Pagal tai, kokį kaltinimą E.Ramanauskui pateikė Kauno teisėsaugininkai, jam gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Jeigu būtų pritaikytas antrojoje to paties Baudžiamojo kodekso straipsnio “Nužudymas” dalyje nurodytas motyvas, kad tai padaryta iš savanaudiškų paskatų, E.Ramanauskui jau grėstų laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.
