Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Baritono prisipažinimai gražiajai Magelonei
2006-03-25
Kaune pirmąsyk atliktas žymusis Johaneso Bramso vokalinis ciklas
Yra kūrinių, labai reikšmingų patiems atlikėjams, be to, jie ir lietuviškąsias muzikos interpretavimo tradicijas kilsteli laipteliu aukštyn. Tarp tokių opusų - Johaneso Bramso vokalinis ciklas “Gražiosios Magelonės ir Provanso grafo Pėterio meilės istorija”. Tai 15 gražiausių vokiškų dainų, vadinamųjų Lied ir tęsiančių F.Šuberto, R.Šumano kamerinio muzikavimo tradicijas, rinkinys.
Miniatiūras pagal sentimentalius pasakojimus, užrašytus vokiečio Liudvigo Tyko XVIII amžiaus pabaigoje, M.K.Čiurlionio galerijos salėje atliko dainininkas Giedrius Prunskus, pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė, aktorė Inga Jankauskaitė, - mūsų šalies, o ir kai kurių Europos valstybių klausytojams gan neblogai pažįstami menininkai, pelnę patikimų ir atsakingų atlikėjų reputaciją. Viltinga, jog jaunieji artistai priklauso tam retam, dabarties laikais nykstančiam scenos meistrų ratui, kurie ypač gerbia savo profesiją.
Jie nelinkę dalytis su publika kokiais nors pigiais blizgučiais, kurie lygiai taip pat greitai pamirštami, kaip ir be jokių pastangų buvo išgirsti.
J.Bramso dainos - kietas riešutėlis atlikėjams. Melodingos, kantileniškos, talpios, išraiškingos.
Jų pasakojimo tonas jokiu būdu ne minimalistinis, o vaizdus, sklidinas tapybiškų spalvų ir atspalvių. Nežiūrint baritono balsui nepatogios tesitūros (platus diapazonas, daug aukštųjų natų) G.Prunskus šį ciklą įveikė tarsi vienu atsikvėpimu: be įtampos ir pompastikos.
Žinoma, tai lėmė ir nemaža ankstesnė solisto patirtis kameriniame amplua: prieš kelerius metus atliktas F.Šuberto ciklas “Žiemos kelionė”, teminiai koncertai “Nuo Bacho iki...”, “Šalis, kur užaugau”.
Atliekant J.Bramso dainas Giedriaus balsas, o ir pati povyza kėlė asociacijas su ciklo pagrindiniu herojumi - grafu Pėteriu, stambiu ir kilniaširdžiu jaunikaičiu, aistringai pamilusiu gražiąją neapolietę. Ypač raiškiai Giedriaus baritonas prabilo antrojoje ciklo pusėje: čia stipriai buvo juntami intonacinis stabilumas, gebėjimas kiekvienai dainai suteikti savitą charakterį, graži vokiška tartis.
Kaune gyvenantis ir dirbantis baritonas turėjo puikią partnerę - pianistę Giedrę Muralytę-Eriksonę, šiuo metu studijuojančią LMTA aspirantūroje.
Pianistė žaibiškai gebėdavo prisitaikyti prie dainininko geidaujamų tempų (pirmojoje ciklo dalyje jie buvo labai greiti), puikiai įveikė sudėtingos J.Bramso faktūros povandeninius rifus. Be to, Giedrė - labai lanksti pianistė, žinanti ir išmananti pagrindinę koncertmeisterio profesijos taisyklę - akompanuojant solistui jam padėti, ryškinti jo balso privalumus, bet kartu nelikti dainininko šešėlyje, dalyvauti muzikiniame vyksme partnerio, o ne tarno teisėmis. Jauna pianistė, regis, tęsia puikių Lietuvos koncertmeisterių - G.Ručytės-Landsbergienės, E.Ginio ir, žinoma, savo pedagogės V.Dabkutės - muzikavimo tradicijas.
Kad gražiosios Magelonės meilės istorija taptų artimesnė publikai, ją lietuviškai pasakojo aktorė Inga Jankauskaitė.
J.Naujalio muzikos gimnaziją baigusiai aktorei, kaip reta kuriai iš šios gildijos atstovių, gerai žinomos muzikos subtilybės.
Tai tapo dideliu pliusu koncerto vedėjos amplua. Nė viename intarpe Inga neužgožė muzikų, jos pasakojimas buvo ypač natūralus, netgi objektyvus, nuvalytas nuo visų neskoningai sentimentalių apnašų, patoso, kuriais, deja, dažnai ir labai piktnaudžiauja dramos teatrų artistai, dalyvaudami muzikinėse programose.
