Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Bankai skriaudžia neįgaliuosius
2005-05-05
Virginija SKUČAITĖ
Žmonėms su negalia sunkiai įveikiami gyvybės draudimo ir išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovių barjerai
Įsigaliojus Lygių galimybių įstatymui, žmonės su negalia mažiau jaučia diskriminaciją, kurią patirdavo, norėdami gauti išsimokėtinai paslaugas ir daiktus ar pasirašyti, pavyzdžiui, kaupiamąją gyvybės draudimo sutartį, tačiau tebelieka skirtingi minėtų bendrovių požiūriai į žmones su negalia.
Menkos galimybės pirkti išsimokėtinai
Pirmos grupės invalidas E.S. piktinasi, kad išperkamosios nuomos bendrovės nesudaro galimybės I grupės invalidams įsigyti brangesnių daiktų išperkamosios nuomos būdu. “Išeina, kad invalidams nereikia nei šaldytuvo, nei skalbimo mašinos, nei dujinės viryklės ar naujų plastikinių langų. Juk tik retas negalios prislėgtas žmogus gali iškart sumokėti už tokią prekę visą sumą. Ką mums daryti?” - klausė judėjimo negalios kamuojamas E.S.
Paaiškėjo, kad pirmiausiai, daikto išperkamosios nuomos (lizingo) vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 tūkstančių (!) litų, (“Šiaulių banko lizingas” - nuo 10 tūkst. Lt), o štai bendrovės “Hanza lizingas” Kauno padalinyje išgirdome, kad čia išvis nėra jokios išperkamosios nuomos, taikomos I grupės invalidų pirkiniams. Tuo tarpu bendrovės “Hanza lizingas” rinkodaros direktorė Elena Šilovaitė paneigė tai, ką sakė bendrovės darbuotoja. “Mums pagrindinis kriterijus - kliento pajamos, o ne jo sveikata”, - užtikrino E.Šilovaitė. Be to, ji teigė, kad “Hanza lizingas” finansuoja išperkamosios nuomos būdu įsigyjamą net ir 3 tūkstančių vertės daiktą. Kodėl bendrovės darbuotojai teikia žmonėms su negalia klaidinančią informaciją?
“Sampo banko lizingui” taip pat nesvarbu kliento neįgalumas. Svarbu žmogaus galimybė mokėti ir, suprantama, jo amžius. Panašiai buvo atsakyta ir kitose lizingo bendrovėse.
Rekomendacija dar netapo įstatymu
Pernai I gr. invalidai negalėjo gauti paskolos (10 tūkst. Lt) būstui atnaujinti, nes kai kurie bankai reikalavo sveikatos (gyvybės) draudimo polisų, o draudimo kompanijos nesudarė draudimo sutarčių su I grupės invalidais kaip su didelės rizikos grupės žmonėmis. Kas pasikeitė, priėmus Lygių galimybių įstatymą?
Paskolas gauti nesunku, jei invalidui kas mėnesį lieka pragyvenimui daugiau nei pusė tūkstančio litų, sumokėjus bankui grąžintiną sumą. Dabar svarbiau yra būtent šis faktorius, o ne tai, ar žmogus su negalia apdraudęs savo gyvybę. Beje, I gr. invalidui pasirašyti su draudimo bendrove kurią nors kaupiamąją gyvybės draudimo sutartį buvo ir yra labai sunku. Mat tokie žmonės, anot gyvybės draudimo bendrovių, priklauso rizikos, susijusios su sveikatos komplikacijomis dėl negalios, grupei. Todėl jiems taikomos ypač nepalankios draudimo sąlygos.
Dėl tokio bendrovių teiginio teisingumo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pernai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Pastaroji paaiškino, kad nėra nei oficialios statistikos, nei metodikos, pagrindžiančios tokį bankų teiginį dėl neįgaliųjų sveikatos. Tokį paaiškinimą LR Seimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pernai galėjo panaudoti tik kaip rekomendaciją bankams nediskriminuoti neįgaliųjų. Šiemet ši rekomendacija, priėmus Lygių galimybių įstatymą, turėjo tapti įstatymu bankams. Tikrovė yra kitokia.
Reikia klausti gydytojų ekspertų
“Baltikums draudimo” Kauno filiale sakė, kad čia I ir II gr. invalidai nedraudžiami, tačiau bendrovės būstinėje Vilniuje paaiškino, kad nedraudžiami ne tik invalidai, bet ir sveiki gyventojai, išskyrus tuos, kurie važiuoja į užsienį.
“Hansa gyvybės draudime” į klausimą, ar gali tikėtis I gr. invalidai kaupiamojo gyvybės draudimo, buvo pasiūlyta atsakymą sužinoti, paskambinus šios bendrovės gydytojams ekspertams. Atsiliepęs specialistas negalėjo vienareikšmiai atsakyti į klausimą, pasiūlė invalidui kartu su anketa pateikti išrašą iš ligos istorijos. Išanalizavus medicininius duomenis, paaiškėtų bendrovės atsakymas.
“SEB Vilniaus banko gyvybės draudimas” neatsisakė padėti I gr. invalidui pasirašyti sutartį dėl kaupiamojo gyvybės draudimo, tačiau prieš tai pasiūlė užpildyti vadinamąją sveikatos anketą, kurią analizuos gydytojai ekspertai ir nustatys rizikos laipsnį. Panašių reikalavimų laikosi ir kitos draudimo bendrovės.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialisto Vyčio Muliolio, šiemet dar negauta neįgalių žmonių oficialių skundų dėl jų diskriminacijos lizingo ir gyvybės draudimo bendrovėse, tačiau, juos gavus, tarnyba nagrinėtų vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos minėtu paaiškinimu ir Lygių galimybių įstatymu.
Ketina skųstis už Lietuvos ribų
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijoje dirbantis teisininkas Kazimieras Zaveckas pastebėjo, kad gyvybės draudimo verslas susijęs su rizikos valdymu. “Manau, kad galima apdrausti bet kokį teisėtą interesą, tačiau kyla klausimas, kiek žmogus, kurio interesas susijęs su didesne rizika, gali mokėti už draudimo sutartį ir ar jam tai apsimokės”, - samprotavo K.Zaveckas.
Specialisto nuomone, žmogaus su negalia diskriminavimą galima įžvelgti tuomet, kai vienu atveju bendrovė tos pačios rizikos grupės žmogaus gyvybę ar sveikatą apdraudžia, o kitu atveju - ne. “Reiktų nagrinėti konkretų atvejį, norint nustatyti, ar žmogus buvo diskriminuojamas. Manau, kad draudikas, atsisakęs drausti asmens interesą, susijusį su didesne rizika, negali būti kaltinamas jo diskriminavimu, neištyrus visų aplinkybių. Juk gali būti, kad draudikas neturi specialaus produkto, skirto konkrečiai asmenų grupei ar jų interesams apdrausti”, - aiškino teisininkas.
Lietuvos invalidų draugijos pirmininkė Zita Valaitytė, pasidžiaugusi, kad įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, pažymėjo, kad jai kelia nerimą besiklostanti situaciją draudimo ir lizingo bendrovėse. “Jei padėtis nesikeis, aš kreipsiuosi į įvairias žmogaus teises ginančias Europos Sąjungos institucijas dėl neįgaliųjų diskriminavimo Lietuvoje dirbančiose draudimo ir teikiančiose išperkamosios nuomos paslaugas bendrovėse”, - sakė Z.Valaitytė.
