Pietų Rusijos aviganis - tai labai stiprus, judrus, patikimas sargas, lengvai dresuojamas ir gerai prisitaikantis prie įvairių gyvenimo sąlygų, didžiulis tarnybinis šuo. Dažniausiai būna visai baltas arba gelsva galva ar su pilkomis kūno dėmėmis. Kartais - pilkas.

Manoma, kad šią veislę XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje išvedė Taurijos (vienas iš Krymo pusiasalio pavadinimų) avių augintojai, kryžmindami 1797 m. į Krymą iš Ispanijos atvežtus storakailius Astūrijos aviganius su piktais aukštaūgiais Krymo kurtais.

Pietų Rusijos aviganiai - tarnybiniai šunys. Nepaisant savo stambumo, tai labai greiti šunys, galintys pavyti smarkiai šuoliuojantį arklį. Tai vikrūs, dėmesingi, lengvų, lanksčių judesių, pasižymintys žaibiška reakcija, netikėtu šuoliu baltieji gigantai. Todėl šios veislės atstovai gali sėkmingai dalyvauti šunų vikrumo (adžiliti) rungtyse.

Šios veislės šunys - drąsūs sargai. Jų porelė (patinas ir kalė) gali saugoti didelį objektą, nepasiduodami jokioms įsibrovėlių provokacijoms.

Pietų Rusijos aviganius vertina Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Olandijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos kinologai ir šunų mylėtojai. Auginami jie ir Lietuvoje. Tačiau šunų parodose galima pamatyti tik 2-3 šios veislės atstovus. Vienas iš jų - 3 metų kalė Baira, gyvenanti Kaune, Žaliakalnyje.

Tai viena iš tituluotų Pietų Rusijos aviganių. Baltos gigantiškos kalės šeimininkai tvirtina, kad ji, gyvendama voljere ir išeidama palakstyti po didelį kiemą, nepraleidžia progos uždėti letenų ant šeimininkų dukters Kamilės pečių, apsikabinti ją. Nors Baira jau suaugusi, tačiau mėgsta žaisti su savo baltapūkiais mažyliais. Kartais ji juos skriaudžia - atima ir paslepia didžiulėje būdoje guminius šuniukų žaislus ir, nė kiek nesigėdydama, žaidžia su jais pati.

Baira - geraširdė, atlaidi motina, visai nesipykstanti su savo mažyliais, kurie neduoda jai ramybės voljere. Ši Pietų Rusijos aviganė labai švari - niekada neteršia voljere. Tam tikslui ji pasirinkusi ramią sodybos vietą. Matyt, įprato prie tvarkos tuomet, kai jos šeimininkai dar gyveno bute.

Šeimininkas nesijaudina, kai žmona vėlai vakare išeina pasivaikščioti su Baira, nes žino, kad ši apgins moterį nuo bet kokio užpuoliko. Nekelia rūpesčio ir itin vešlus Bairos kailis - pakanka pašukuoti jį porą kartų per savaitę. “Tai labai malonus, raminantis nervus užsiėmimas”, - tvirtina Bairos šeimininkas.

Beje, Baira - ne eilinė kalė. Ji yra laimėjusi porą Lietuvos šunų čempionatų, o šuniukų tėvas - tarptautinių varžybų nugalėtojas. Žodžiu, Kaune auga šeši kilmingi Pietų Rusijos aviganiai - narsūs sargai ir vaikų draugai.