Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Babelio biblioteka
2006-01-14
Romanas savižudis
Leonardas Koenas (Leonard Cohen, g. 1934) - pasaulinio garso poetas, kompozitorius ir dainininkas, pirmojo laipsnio Kanados ordino kavalierius, vienas iš bardų epochos simbolių. Tačiau tik nedaugelis L.Koeno muzikos gerbėjų žino, jog prieš sudainuodamas pirmąją savo baladę, jų numylėtinis labiau už viską norėjo būti rašytojas. Ryškiausias šio troškimo įrodymas - “Žavūs nevykėliai” (1966), neseniai pasirodęs lietuvių kalba (išleido “Baltos lankos”, vertė Aistė Ptakauskaitė).
“Žavūs nevykėliai”, vienas iš žinomiausių eksperimentinių septintojo dešimtmečio romanų, yra pats nenuosaikiausias ir drąsiausias L.Koeno darbas. Romano centre - nelaimingi meilės trikampio nariai, siejami seksualinių apsėdimų bei žavėjimosi Katerina Tekakvita, mitine XVII amžiaus indėnų genties mohaukų šventąja. Romano pasakotojas - gedintis bevardis baigiančios išnykti indėnų genties tyrinėtojas, kurio žmona Edita - viena iš paskutiniųjų tos genties narių; jų maniakiškas ir valdingas bičiulis F. yra trečiasis pagrindinis romano veikėjas.
Vietomis vulgari, rapsodiška ir pagiežingai sąmojinga knyga tyrinėja kiekvieno veikėjo savęs praradimo versiją, neįtikėtiną vidinio geidulingumo ir šventumo lydinį. Juokingas, šiurpus ir jaudinantis romanas “Žavūs nevykėliai” yra klasikinė erotinė tragedija, deganti prozos stiliumi ir stebinanti rizikinga tikėjimo ir seksualumo jungtimi.
Romanas vienodai aršiai kovoja su visomis įmanomomis sistemomis: mokslu, valdžia, religija, technologija, rasizmu, etnografija, politika, erotika, pornografija, elitiniu menu ir populiariąja masine kultūra. Tačiau, kaip pastebi knygos vertėja, “protestuodamas prieš literatūrines, religines, politines ir kitas sistemas, romanas protestuoja ir prieš save patį - egzistuojančių sistemų atmetimas neišvengiamai kuria naują sistemą. Toks refleksyvus tekstas kaip “Žavūs nevykėliai” kuo puikiausiai tai suvokia ir ironiškai žiūri ne tik į savo kontekstus, bet ir į save patį”.
Dokumentinis anykštėnų epas
Anykštėnai turi savo metraštininką Rimantą Vanagą, nenuilstamai vis prikeliantį iš užmaršties savo krašto ir jo žmonių istoriją, kuri jau sugulė į trečiąją rašytojo sumanytos serijos “Sieliai” knygą. Pirmoji, “Iš vieversių gyvenimo”, pasirodė 2002-aisiais, paskui pasirodė “Žmonės mylėjo žmones” (2004). Neseniai “Petro ofsetas” išleido R.Vanago dokumentinės prozos knygą “Malūnininkas ir Mėnuo”, pasakojančią apie nepaprastus savamokslio malūnininko iš Anykščių Jono Karvelio ir jo žmonos, prieš Antrąjį pasaulinį karą Europoje garsios dainininkės Onos Zabielaitės-Karvelienės (Annos Zabello), jų giminių, kaimynų likimus. Knygoje gausu šviežiai surastų intriguojančių faktų iš A.Vienuolio-Žukausko, B.Buivydaitės, daugelio kitų prieškario anykštėnų kasdienybės.
O kas iš mūsų girdėjo apie Italijos karalienę Eleną Savojietę, įteikusią balsingai lietuvei brangią dovaną? Lietuvaitei, kuriai tėvynėje neatsirado vietos, buvo išjuokta ir arijas iš operų traukdavo tik likusi viena, Anykščių šilelyje... Šiandien gal tik praeities ir egzotikos mėgėjai, operos meno istorikai ją beprisimena - O.Zabielaitės-Karvelienės namų Anykščiuose nepuošia jokia atminimo lenta... O ar nevertas atminimo kadaise Anykščių apylinkėse visiems gerai žinomas malūnininkas J.Karvelis, daugelio anykštėnų įsitikinimu, iš visų miestelio vyrų labiausiai didžiavęsis savo žmona?
Parengė Jonas VABUOLAS
