Iš literatūrinio palikimo
Prieš penkiolika metų miręs lietuvių rašytojas Vytautas Rimkevičius (1930-1991) šiemet būtų pažymėjęs savo 75-metį, taigi suprantamas Lietuvos rašytojų sąjungos sprendimas išleisti jo archyvuose likusias, ne vieną dešimtmetį ten išgulėjusias, iki šiol neskelbtas dvi apysakas.
Vyresni skaitytojai V.Rimkevičių prisimena visų pirma kaip 1957 metais pasirodžiusio debiutinio ir anuosyk gan populiaraus romano Studentai bei ne mažiau populiarių pjesių Vandens lelija, Ratas, Girių kirtėjai autorių. Kiek jaunesni - kaip produktyvų grakščių novelių rašytoją, kurių rinkinius jis leisdavo kas antri treti metai ir paprastai juos grupuodavo pagal kaimišką (Kaimo kronikos, Girėnai) ir miestišką (Miesto novelės, Vilniaus novelės) tematiką.
Sąlyginai naujoje V.Rimkevičiaus knygoje skelbiamų apysakų centre - ypatingi atsitikimai. Pirmojoje, Nežinomieji, keistuolį, klaidžiojantį po Vilniaus senamiestį, krisdamas sužeidžia atitirpęs ledo luitas. Sužeistasis ligoninėje teištaria žodį Indra ir netenka sąmonės. Jokios konkretesnės informacijos gauti iš jo nepavyksta, dokumentų kišenėse nėra, ir tik sunkiai apčiuopiamas pulsas dar liudija apie rusenančią gyvybę. Tolesnis pasakojimas grindžiamas blėstančios sąmonės vaizdais, iš kurių ryškėja ne šio konkretaus žmogaus buvęs gyvenimas, kurio skaitytojas, kaip įprasta, lauktų, o kitų ar kitokių, buvusių ar įsivaizduotų gyvenimų epizodai.
Antroji apysaka, Gimė rudas kūdikėlis, supina jūrų kelionės vaizdus ir atsitikimą Girėnų kaime - čia gimsta rudas kūdikėlis, kuris tą pačią dieną pradeda skustis barzdą, it šakaliukus svaido rąstus, glumindamas kaimynus ir tarybų valdžią. Tokia nuotaikinga menine kalba (paantraštė - Istorija su dzinguliukais) čia prabylama apie tragiškąjį pokarį.
Vis dėlto šiedvi apysakos V.Rimkevičiaus smulkiojo žanro kūrinių lygio nepasiekia - pernelyg painu ir pretenzinga. Galbūt tuo pateisinamas ir netrumpas penkiolikos metų laikotarpis, kol leidėjai pagaliau ryžosi skelbti rašytojo palikimą.
Skandalo anatomija
Visom prasmėm moteriškas (tiek turiniu, tiek forma) britų rašytojos Zojės Heler (Zoe Heller) romanas Skandalo užrašai - nors ir paprastas, nesudėtingos stilistikos, bet ganėtinai pastabus ir įtaigus pasakojimas apie moters meilės ir draugystės, ištikimybės ir išdavystės psichologiją (išleido Alma littera, vertė Danguolė Žalytė).
...Gražuolė Šeba Hart, laimingai ištekėjusi keturiasdešimtmetė dviejų vaikų mama ir talentinga keramikė, pradeda dėstyti dailę vidurinėje mokykloje. Ne tik patrauklios išvaizdos, bet ir gero būdo naująją pedagogę netrunka pamėgti mokytojų kolektyvas, o kelios bendradarbės netgi ima varžytis dėl jos draugystės, kol šias varžytuves laimi vieniša senmergė, istorijos mokytoja Barbara Kavet. Tačiau Šeba traukia ne tik bendradarbių dėmesį - netrukus keturiasdešimtmetė mokytoja užmezga slaptą intymų romaną su... penkiolikmečiu mokiniu Stivenu Konoliu. Keletą mėnesių Šebai pavyksta jį slėpti nuo visų, taip pat ir nuo geriausios savo draugės Barbaros, kol galų gale, neatlaikiusi paslapties naštos, apie savo proto užtemimą Šeba vis dėlto pasipasakoja draugei. Barbara pažada paslapties neišduoti ir kurį laiką tik bejėgiškai stebi, kaip jos draugė griauna sau gyvenimą. Tačiau Barbara, iš pažiūros tvirtos dvasios ir racionalaus proto pedagogė - irgi moteris: kai jos iliuzijas nuvilia viengungis matematikos mokytojas Brajenas ir pirmenybę suteikia ne jai, o Šebai, pavydo proveržio apakinta, trumpą silpnumo akimirką Barbara draugės paslaptį Brajenui išduoda... Ilgai slėpti mokytojos ir mokinio ryšiai iškyla paviršiun kaip didžiulis skandalas, Šebos ir Stiveno nuotykiai atsiduria žiniasklaidos akiratyje ir visuomenės dėmesio centre, pasiekia teismą, išyra Hartų šeima. Tokiu Šeibai tragiškai sunkiu metu jos pusėn stoja ir savo draugės nelaimėje nepalieka vienintelė Barbara (savotiška atgaila?), kuri, beje, ir yra šios psichologiškai įtaigios istorijos pasakotoja.
Advento kalendoriaus paslaptis
Vokiečių rašytojo Klauso Modiko (Klaus Modick) romaną Dvidešimt ketverios durys (išleido Vaga, vertė Leonas Petravičius) galima drąsiai vadinti kalėdiniu: šiai progai, be jokios abejonės, jį taikė ir pats autorius, ir, kaip galėjome įsitikinti, jo vertimo į lietuvių kalbą leidėjai. Romano forma subtiliai priderinta prie Kalėdų laukimo nuotaikos, o turinys - prie Kalėdų stebuklo išsipildymo.
Dvidešimt ketverios durys - tai kasdien po vieną nuo advento pradžios iki Kalėdų atveriami vadinamojo Advento kalendoriaus langeliai, viduje slepiantys kokį nors netikėtumą, siurprizą. Tokiu būdu komponuojamas ir K.Modiko romanas: į šiuolaikinę vokiečių rašytojo šeimą pakliūva rankų darbo Advento kalendorius, už kurio langelių slepiasi po atskirą piešinėlį. Kaip netrukus paaiškėja, jie pasakoja vieną paslaptingą istoriją, nutikusią po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje, britų okupuotoje zonoje, 1946-1947 metų sandūroje. Taigi čia paraleliai pasakojamos dvi istorijos apie Kalėdų sutikimą mūsų dienų Vokietijoje ir tą metą, kai visko stigo, kai klestėjo juodoji rinka, kai už pakelį cigarečių galėjai nusipirkti batus ir pusvelčiui įsigyti brangių paveikslų.
Parengė Jonas VABUOLAS
Naujausi komentarai