Tėvynė-atmintis

Daugiau nei prieš dešimtmetį išvykęs gyventi į Izraelį rašytojas Grigorijus Kanovičius ryšių su Lietuva nenutraukė. 1996 metais Lietuvoje pasirodė jo romanas “Ožiukas už porą skatikų”, 1998-aisiais išleistas “Žydų parkas”, kuriame šiam rašytojui labiau įprastą žydų gyvenimo Lietuvoje retrospektyvą ėmė keisti šiandieninės realijos, Sąjūdžio atšvaitai. O neseniai LRS leidyklos išleistoje naujausioje G.Kanovičiaus dviejų apysakų ir trijų apsakymų knygoje “Našlių kelionės” kalbama jau vien apie dabartį. Apysakų herojai - mūsų amžininkai, gimę Lietuvoje, o gyvenantys Izraelyje - ieško sąsajų su savo “mažąja tėvyne”. Emocingas ir šiek tiek lyriškas pasakojamas persmelktas personažų nostalgijos, nuolatinės kelionės pojūčio (bent jau mintyse) kartu su šiaurėn slenkančiais debesimis, kur “ant apleistų kapų žydų kapinėse pražysta paprastutės medumi kvepiančios gėlės”.

“Našlių kelionėse” G.Kanovičius tebelieka ištikimas klasikinės prozos tradicijai - herojaus charakteris atsiskleidžia sudėtingame socialinių ir psichologinių aplinkybių kontekste. Antra vertus, šio rašytojo kūrybos jėgą, vaizduojamų herojų ir konfliktų patrauklumą lemia ne jų išskirtinumas, o meninio perteikimo reljefiškumas, ne rėksminga idėja, o atminties vaizdo gelmė. Viena proga rašytojas samprotavo: “Mano manymu, tėvynės-atminties idėja glūdi visoje mano kūryboje. Esu įsitikinęs, kad mus, žydus, nuo asimiliacijos, o gal nuo visiško išnykimo dar iki Izraelio valstybės sukūrimo išgelbėjo ji - tėvynė-atmintis”.

Žvilgsnis iš šalies

“Versus aureus” leidykla išleido literatūros tyrinėtojo, teatrologo, buvusio VDU rektoriaus Broniaus Vaškelio straipsnių rinkinį “Žvilgsnis iš atokiau” (sudarytoja D.Kuizinienė). Leidinys pažymėtas pirmuoju tomu, taigi veikiausiai knygos pavidalą ateity įgaus ir daugiau profesoriaus darbų, lig šiol išbarstytų po įvairios spaudos puslapius.

Didžiąją gyvenimo dalį gyvendamas ir dirbdamas akademinį darbą JAV, B.Vaškelis nuolat domėjosi ne tik išeivijoje, bet ir sovietinėje Lietuvoje kuriama literatūra. Stebina ir platus, universalus jo literatūrinių interesų spektras, šiaip jau ne itin būdingas akademinių sluoksnių žmonėms, paprastai varantiems tegu ir gilią, bet gana siaurą savo srities vagą. Visa tai atsispindi knygos “Žvilgsnis iš atokiau” straipsnių teminėje bei žanrinėje įvairovėje. Juose rašoma apie įvairius lietuvių literatūros laikotarpius bei autorius: tai ir akademiniai, ir populiaresni, susipažinti skirti tekstai. Neapsiribojama vienu žanru, autorius vienodai dėmesingas ir dramaturgijai, ir prozai, ir poezijai.

Bene įdomiausia knygos dalis - B.Vaškelio straipsniai apie sovietmečio literatūrą, kuriuos jis J.Vėlaikio slapyvardžiu anuomet skelbdavo išeivijos literatūrinėje spaudoje, daugiausia “Metmenyse” ir “Akiračiuose”. Pasak knygos sudarytojos D.Kuizinienės, B.Vaškelio straipsniuose apie sovietmečio prozą ir poeziją ryškėja ne ideologizuotas, o analitinis požiūris. Tai kitas, oponuojantis sovietinei oficialiajai kritikai žvilgsnis iš atokiau, kuris neprarado aktualumo iki šiol: jo taiklios įžvalgos, meninės vertės kriterijų prioritetinis postulavimas prieš vienadienį ideologizavimą jau prieš trisdešimt metų atkūrė literatūros vertybių hierarchiją.

Politinių aktualijų knyga

Filosofas Leonidas Donskis irgi nėra tipiškas “akademikas”. Nors VDU eina Filosofijos katedros vedėjo ir profesoriaus pareigas - jo publicistinių straipsnių, skirtų karščiausioms, aktualiausioms pasaulio ir Lietuvos politikos problemoms, knyga “Pilietinė visuomenė ir jos priešai” (išleido “Versus aureus”) - itin aktyvios ir principingos pilietinės pozicijos išraiška.

Knygos pavadinimas - sąmoninga užuomina į Ernesto Gelnerio studiją “Laisvės sąlygos: pilietinė visuomenė ir jos varžovai”, taip pat ir į Raimundo Poperio veikalą “Atvira visuomenė ir jos priešai”. Tai knyga apie Lietuvą ištikusią politinę ir moralinę krizę, o sykiu ir apie didžiąsias istorines permainas, gal net civilizacinį lūžį, Lietuvai tapus neatsiejama Vakarų pasaulio dalimi.

Savo naująją knygą autorius apibūdina kaip 2003-2004 metų minčių žemėlapį. Didžiumoje tekstų analizuojami naujausi Lietuvos politikos įvykiai ir procesai, visų pirma 2003 m. prezidento rinkimais prasidėjusi bei penkis mėnesius trukusi (ir anaiptol dar nepasibaigusi) mūsų valstybės ir politinės sistemos krizė. Kai kuriuose publicistiniuose etiuduose analizuojami bendresni nūdienos pasaulio politikos ir kultūros reiškiniai bei sąmonės tendencijos (pavyzdžiui, straipsnyje “Neapykantos kultūra ir viešosios erdvės iliuzija internete” aptariamas internetinio chuliganizmo fenomenas), o sykiu ir globalizacijos keliama intensyvi, nenuspėjama socialinė kaita tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Parengė Jonas VABUOLAS