Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Atvykėlė iš milijonierių salos
2004-02-14
Darius SĖLENIS
Kaune gyvenanti bahajų tikėjimo pionierė Lietuvoje britė Helena Smit tikino, kad savo tėvynei Škotijai nostalgijos nejaučia.
Guvi, linksma 60 metų moteris nesikrimto ir po beveik 20 metų gyvenimo palikusi tarp Anglijos bei Prancūzijos esančią nedidelę Gionzės salą, kurioje nuo 1855 iki 1870 metų gyveno žinomas prancūzų rašytojas Viktoras Hugo, ir dabar gyvena daug milijonierių.
Lietuviškų senelių dainų nesuprato
“Aš pripratau prie Lietuvos ir čia man labai patinka, - dievagojosi buvusi medikė, banko darbuotoja bei mokytoja H.Smit. - 1989 metais į Vilnių atvykau kaip bahajų tikėjimo atstovė. Į Gionzę tikėjausi grįžti daugiausiai po trejų metų, tačiau savo senelių gimtinėje gyvenu jau penkiolika metų”.
Trylika mylių nuo Glazgo škotų šeimoje gimusi moteris apgailestavo, kad lietuviškai kalba su ryškiu akcentu.
“Kaune dirbu amerikiečių kompanijoje administratore ir net su lietuviais darbuotojais dažniausiai bendrauju angliškai, - kaltai skėstelėjo rankomis žilaplaukė moteris. - Jiems reikia anglų kalbos praktikos, kompiuterinės programos - taip pat anglų kalba, tad su jais dažnai bendrauju mano gimtąja kalba”.
Šeimoje moteris lietuviškai beveik nekalbėjo. Tiesa, seneliai dainuodavo lietuvių liaudies dainas, tačiau mergina nieko nesuprasdavo. Tiesa, kelis žodžius prisiminė: “palauk”, “labas”, kažkada sunkiai skyrė žodžių “geras” ir “gerai” reikšmę.
Iš Škotijos moteris persikėlė gyventi į Velsą, o po to profesionali akušerė išvyko į Lamanšo sąsiauryje Didžiajai Britanijai priklausančią Gionzę.
“Ten man labai patiko, - apie autonominę 14 km ilgio ir 7 km pločio salą, kurioje gyvena net apie 60 tūkstančių gyventojų, kalbėjo Didžiosios Britanijos bei Lietuvos pilietė. - Gionzėje labai graži gamta, aplink - vanduo, stūkso keli fortai”.
Daug turtuolių
Savo valdžią, Anglijos karalienės vietininką ir pinigus turinčioje Gionzėje gyvena labai daug milijonierių. Pasak Helenos, nedidelėje saloje turtuoliai viliojami nedideliais mokesčiais, kurie sudaro apie 20 procentų, nors Anglijoje turtuoliai valstybei privalo mokėti iki 50 procentų mokesčių.
Nuo 1971 iki 1989 metų metų Gionzėje gyvenusi moteris tvirtino, kad tuo metu nedidelėje saloje jau buvo įsikūrę apie 70 bankų, daug solidžių firmų.
“Turtuoliai turi įsirengę nuostabias vilas, uoste plūduriuoja įspūdingos jachtos, daug restoranų, barų. Kai kuriuose, tiesa, kainos įspūdingos, - neskubėdama lietuviškus žodžius rinko specialiame medikių bendrabutyje gyvenusi Helena. - Pamenu, kad jau tuomet kuklus vieno kambario butukas kainavo nuo 100 tūkstančių, pakankamai kuklūs namukai kainuodavo 2 milijonus svarų, kavos puodelis solidžioje įstaigoje - nuo 5, o karštas patiekalas - nuo 50 svarų sterlingų. Tiesa, tose vietose niekada nesilankiau. Tokios didelės kainos buvo prieš 20-30 metų, kai dar nepasiekė infliacija. Žinau, kad saloje savo vilas turi ir daug žinomų anglų, prancūzų, amerikiečių”.
Šyptelėjusi moteris prisipažino, kad per mėnesį uždirbdavo daugiau nei 1000 svarų, tad negalėjo lepintis prabangiuose restoranuose. Gamtą, vandenį mėgstanti H.Smit kartais mėgdavo pasivaikščioti po Antrojo pasaulinio karo metu nacių okupuotą salą.
“Salą apeidavau per 7-8 valandas, - šyptelėjo Helena. - Tačiau labiausiai mėgdavau jodinėti. Ech, arkliai - mano meilė! Tiesa, jų nuoma labai brangi: tuomet už 45 minutes mokėdavau daugiau nei 20 svarų”.
Vilnius atrodė niūrus
Gionzės salos ligoninėje akušere dirbusi moteris per metus priimdavo apie 30 vaikų. Per beveik 20 metų mirusius kūdikius moteris gali suskaičiuoti ant rankų pirštų, nes medicinos darbuotojai, pasak jos, dirba rūpestingai ir dėmesingai.
Susipažinusi su saloje gimusiu finansininku Helena baigė bankininkystės kursus, ištekėjo, perėjo dirbti į banką. Deja, vaikų nesulaukusios moters asmeninis gyvenimas susiklostė nesėkmingai ir jos keliai su vyru išsiskyrė.
80 mylių nuo Anglijos ir apie 50 mylių nuo Prancūzijos pakrantės esančią Normanų salynui priklausančią Gionzę moteris paliko be didelės graužaties.
“Ten liko draugai, pažįstami, tačiau iš Lietuvos greitai tikėjausi grįžti, - prisipažino moteris. - Iš pradžių Vilnius atrodė pilkas, žmonės niūrūs, tačiau pamažu prie Lietuvos įpratau ir mano senelių tėviškė man patiko. Pastaraisiais metais Lietuva pastebimai pagražėjo, pasikeitė, nors vyrams kartais šiek tiek trūksta galantiškumo”.
Patinka Plungė ir cepelinai
Vieno jauniausių Persijoje gimusio bahajų tikėjimo atstovė neslėpė, kad mūsų šalyje surado daug draugų bei bendraminčių. Moteris dirbo banke, privačioje firmoje, dėstė anglų kalbą. Kartais H.Smit nuvyksta į Gionzę. Paskutinį kartą viešėjo prieš pusantrų metų, kai ten ilsėdamasi aplankė draugus. Tačiau dažniausiai H.Smit atostogauja Lietuvoje.
“Čia taip pat labai gražu, - nuoširdžiai kalbėjo bahajų tikėjimo pionierė. - Nėra kalnų, tačiau gražūs ežerai, upės, miškai. Nida nuostabi, be to, man labai patinka Plungė, jos apylinkės, Babrungas. Ten taip pat labai graži gamta ir... nuostabūs arkliai”.
Paklausta apie lietuvišką maistą, Helena nusišypsojo: “Ooo! Man jis labai patinka. Labai mėgstu cepelinus su varške, blynus, balandėlius. Beje, Lietuvoje ypač skanus maistas buvo seniau, kol neįsikūrė... greitojo maitinimo įstaigų”.
Ir su ironija angliškai tarusi “greitas maistas” moteris nusikvatojo.
