Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Atostogos - malonumas ir rūpestis tiek keliautojams, tiek kelionių organizatoriams
2005-06-14
Lietuvos dienraščių puslapiai mirgėte mirga kelionių organizatorių pasiūlymais aplankyti įvairiausias, net ir egzotiškas šalis. Dažnas mūsų negali atsispirti pagundai pailsėti Turkijoje, Tunise ar Kipre net ir už kelis ar keliolika tūkstančių litų. Augant pragyvenimo lygiui mūsų visuomenė tampa vis išrankesnė, o kelionių organizatoriai vis sunkiau įtinka savo klientams.
Viliojanti galimybė atgauti pinigus
Gyventojai tapo labiau išrankūs. Be to, jie greitai pajuto, kad yra galimybė atgauti išleistus pinigus, jei kelionė neatitinka keliautojo lūkesčių. O galbūt tiesiog išmokome naudotis amerikietiška praktika, kai dėl bet kokios patirtos žalos ar nepatogumo bandoma surasti kaltininką ir teisme prisiteisti nemažą kompensaciją.
Ir nesvarbu, kokios tų nepatogumų priežastys būtų, lietuviai gerai žino posakį: klientas visada teisus. Tad teismus vis dažniau pasiekia ieškiniai dėl kelionių organizatorių netinkamo sutarties vykdymo bei jų pagrįstų ir protingų lūkesčių neišsipildymo. Pastarųjų metų teismų praktika rodo, kad turistai kaltina kelionių organizatorius pažadų neatitinkančiomis gyvenimo sąlygomis, nepakankamu aprūpinimu informacija apie nepilnamečių išvykimo į užsienį tvarką bei nepatogumais dėl dingusio ar vėlavusio bagažo. Todėl turistai lieka nepatenkinti kelione bei prašo atlyginti ne tik materialinę, bet ir neturtinę žalą.
Viešbučių “žvaigždutės” nustatomos teisme
Pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalyje, turistinės kelionės organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai sutarties šaliai - turistui - užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas, įskaitant nakvynę, bei suteikti mažiausiai dar dvi paslaugas: vežimo ir apgyvendinimo bei esminę turistinės kelionės dalį sudarančią paslaugą, nesusijusią su vežimu ar apgyvendinimu (pvz., pasitikti atskridusius turistus, lydėti į ekskursijas ir kt.). Turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Taigi organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog kelionės organizatorius privalo vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti.
Dažniausiai poilsiautojai skundžiasi pažadų neatitinkančiomis gyvenimo sąlygomis, viešbučių neatitikimu kataloguose nurodytam lygiui pagal žvaigždutes ir pan.
Turistai teigia, pavyzdžiui, vietoj žadėtų keturių žvaigždučių, jie randa ekonominės klasės ar net svečių namų tipo apgyvendinimo sąlygas. Pasitaiko atvejų, kai turistai teigia buvę apgyvendinti aptarnaujančiam personalui skirtose patalpose. Atrodo, kad mūsų teismai sugrįžusių keliautojų pasakojimus ir nuotraukas priima kaip tinkamą įrodymą ir toleruoja viešbučių įvertinimą žvaigždutėmis iš naujo teisme.
Taigi kelionių organizatoriai nebegali pasitikėti svečių šalių viešbučių kokybės vertinimu žvaigždutėmis. Norintiesiems išvengti tokių nesusipratimų kelionių organizatoriams patartina atidžiau pasidomėti paslauga prieš ją siūlant klientui, nepasitikėti vien viešbučių aprašymu, turėti tinkamus dokumentus, įrodančius siūlomo viešbučio lygį.
Atostogų piko metu kelionių organizatoriams sunkiau užtikrinti sklandų turistų apgyvendinimą, nes viešbučiai dažnai būna perpildyti. Pasitaiko, kad tenka klientui pasiūlyti kelias dienas apsistoti kitame analogiško lygio viešbutyje. Apie tai būtina įspėti turistus prieš išvykstant, jei norima išvengti skundų jiems sugrįžus.
Jei keliaujate su vaiku
Pasitaiko nesusipratimų ir su nepilnamečių išvykimu į užsienį. Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams nepakanka pateikti tik vaiko asmenį liudijantį dokumentą. Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodyta, kad jeigu vaikas gyvena su abiem tėvais ir vyksta į užsienio valstybę su vienu iš jų, privalu turėti antrojo iš vaiko tėvų notaro patvirtintą sutikimą, kad vaikas laikinai išvyktų, ir šio sutikimo kopiją. Sutikime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas. Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą, tuomet reikia pateikti teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kopiją. Šiuo atveju antrojo iš tėvų sutikimo, kad vaikas laikinai išvyktų, nereikia. Tačiau teismo sprendimo dokumentas turi būti tinkamai įformintas, t.y. turi būti pasirašytas teisėjo, patvirtintas teismo antspaudu.
Keliautojai nemėgsta skaityti sutarčių
Pagal Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 2004 m. balandžio 27 d. pataisą kelionės organizatorius privalo prieš pasirašant turizmo paslaugų teikimo sutartį suteikti turistui išsamią informaciją (nurodyti su pasu ir vizomis susijusius reikalavimus, valstybių sienų perėjimo tvarką ir t. t.).
Tokio pobūdžio informacija taip pat turėtų būti surašyta turizmo paslaugų teikimo sutartyje. Tačiau žinant, jog turistai retai jas perskaito, kelionių organizatoriams derėtų priminti vaiko laikino išvykimo į užsienį tvarką žodžiu. Tai padėtų išvengti atvejų, kai apie vieno iš tėvų sutikimo būtinumą sužinoma jau aerouoste iš pasienio pareigūnų ir kelionę tenka atidėti arba net jos atsisakyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Tačiau, jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako (pavyzdžiui, jam apie vaiko išvykimo tvarką į užsienį buvo pranešta, tačiau dėl aplaidumo jis tinkamais dokumentais pamiršo pasirūpinti), tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (pavyzdžiui, jam apie vaiko išvykimo tvarką į užsienį nebuvo pranešta), tai jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai arba pasiūlyta alternatyvi kelionė jam patogiu laiku.
Dingęs ar vėluojantis bagažas
Kita turizmo srityje dažna nusiskundimo priežastis - dingęs ar vėluojantis bagažas. Keliautojai nesikreipia į teismą, jei bagažas atsiranda po dienos kitos, tačiau, pasitaiko, jog bagažas taip ir nepasiekia atostogų vietos. Nenuostabu, kad dėl to turistai lieka nepatenkinti kelione ir reikalauja atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.
Kelionės organizatoriaus teikiamos paslaugos, kaip matyti iš turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratos ir kelionės sutarčių, apima ir vežimo paslaugas. Vežimo paslaugos sudedamoji dalis yra ir turisto bagažo nuvežimas į paskirties vietą. Jei kelionių organizatorius turistų bagažo į paskirties vietą nenuveža, tuo jis pažeidžia savo prievolę pagal kelionės sutartį. Ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti - turistų ir bagažo vežimui - kelionių organizatorius pasitelkia aviakompaniją, neatleidžia kelionės organizatoriaus nuo atsakomybės pagal kelionės sutartį.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, turistų ir aviakompanijos, suteikusios kelionės organizatoriui vežimo paslaugas, nesieja teisiniai santykiai. Aviakompanija nėra turizmo paslaugų sutarties šalis, todėl teisinė atsakomybė - atlyginti neturtinę žalą - taikytina kelionės organizatoriui, kai turistas lieka nepatenkintas kelione dėl nevisiškai tinkamai įvykdytos sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo vykdoma kelionių organizatoriaus pasitelktos aviakompanijos.
Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda visais atvejais, jei jis neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Tai reiškia, kad kelionių organizatoriai turi rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis (šiuo atveju aviakompanijas) įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą. Kelionių organizatoriai turėtų apsidrausti dėl turistų bagažo dingimo sutartyse su aviakompanijomis, numatydami sau galimybę išsiieškoti turistui sumokėtus nuostolius iš aviakompanijos.
Neturtinės žalos dydis
Taigi turistai vis dažniau iš poilsinių kelionių grįžta ne tik nepailsėję, bet ir patyrę nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų ir net pablogėjusios sveikatos.
Derėtų pažymėti, kad neturtinės žalos dydis bet kokiu atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jos sveikatos sužalojimo.
Taigi kelionių organizatoriai turėtų būti atidesni išaiškinant klientui kelionės sąlygas bei įspėti apie galimus netikėtumus ir taip apsidrausti nuo atsakomybės teisme. Tuo tarpu turistai turėtų prieš išvykstant paskaityti turizmo paslaugų sutartis ir patys pasidomėti kelionės sąlygomis.
