Keturiolika savaičių jis buvo pirmuoju šalies asmeniu, todėl ilgai kalbėti, kas yra šis žmogus, neverta. Neverta pasakoti ir apie nuopelnus, padarytas klaidas, nes kiekvienas jo žingsnis paprasčiausiai negali likti nepastebėtas. Prieš ketverius metus vadintas populistu, politikos naujoku ir nerealių pažadų dalytoju, šiandien - stipriu valstybininku ir strategiškai mąstančiu politikos lyderiu. Gal todėl ir pokalbio metu jis išliko santūrus, dalykiškas, bet nevengė ir pajuokauti, į klausimus atsakinėti atvirai ir žaismingai. Apie skandalą Seime, Prezidento pareigas ir asmeninį gyvenimą kalbėjo daugiau nei tris mėnesius šalies vadovo pareigas ėjęs Seimo Pirmininkas

Artūras PAULAUSKAS

- Pradėkime nuo vadinamojo korupcijos skandalo. Kaip manote, kokį poveikį Seimo prestižui turės parlamentarų sprendimas neleisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti trijų korupcija įtariamų parlamentarų?  

- Visiems aišku, kad toks balsavimas pakenkė Seimo prestižui. Parodė, kad žodžiai ir darbai skiriasi. Seimas turėtų kovoti su korupcija, būti negailestingas ir principingai elgtis. Tačiau kai iškilo klausimas dėl kolegų, susvyravo. Ar tai turės įtakos ateinantiems Seimo rinkimams, sunku pasakyti. Seime esančios partijos turi daugiau ar mažiau nuolatinį elektoratą. Tie rinkėjai, kurie abejoja, mėgsta keisti savo poziciją, rinkimuose, ko gero, šių partijų nepasirinks. Duodame labai gerą pagrindą tiems, kurie eina į Seimą viską neigdami, visus vadindami korumpuotais ir nedirbančiais Lietuvai.

- Kodėl valdančioji dauguma šiuo klausimu nepriėmė bendro sprendimo? Ar tai nėra ženklas, kad po Seimo rinkimų socialdemokratai bus linkę ieškoti naujų koalicijos partnerių?

- Kas gali dabar atsakyti? Atvirai kalbant, net nežinau, kodėl socdemai taip balsavo, iki šios dienos tai yra didelis klausimas. Visų pirma, jų poelgis sudavė smūgį Seimo reputacijai. Galbūt padėjo V.Andriukaičiui atsisakyti mandato, bet ar jis iš tikrųjų yra nuoširdus, ar to nebuvo galima padaryti prieš balsavimą? Dabar kyla klausimas, ko jie siekė. Dauguma komisijos narių pasisakė, kad reikia duoti leidimą, o Seimo nariai, kurie nebuvo komisijoje, negirdėjo tų pokalbių, nematė kitų įrodymų. Atsiprašau, kuo jie rėmėsi balsuodami, jei komisijos išvada jiems nepasirodė svarbi? Vadinasi, kažkokiu partiniu susitarimu. Kodėl buvo tie susitarimai? Nežinau. Gali megzti naujus santykius, bet viską į vietas sustatys rinkimai ir atstovavimo proporcijos.

- Prieš ketverius metus Jūsų vadovaujama Naujoji sąjunga taip pat buvo vadinama populistine jėga. Žadėjote perskirstyti krašto apsaugos biudžetą ir panašiai. Gal be pagrindo skambiname pavojaus varpais? 

- Gali būti, tik laikas parodo, kas yra kas. Antra vertus, kai ateini į Seimą, prislegia atsakomybės našta, nebegali laisvai kalbėti, žadėti. Yra įstatymai, kurie reglamentuoja tam tikrus dalykus, įstato į konkrečias ribas, ir ne taip paprasta jas pakeisti. Pavyzdžiui, gailiuosi, kad neįvykdėme pažado sumažinti apskričių skaičių. Kai tapome valdančiąja partija, viduje prasidėjo pasipriešinimas - gal nereikia įgyvendinti šios nuostatos, gal nereikia skubėti, kitaip tariant, partijos viduje atsirado opozicija.

- Tai ir yra vienas ryškiausių jaunų, be aiškios ideologijos partijų bruožas. 

- Ideologijos taip nesureikšminčiau, šiuo metu partijos yra labai panašios ir programos nelabai skiriasi. Svarbu, ar žmonės, kurie ateina į politiką, turi tvirtą stuburą, pripažįsta tam tikras vertybes, pagaliau ar gali principingai pasielgti vienu ar kitu atveju, asmeniniai ar valstybės interesai jiems atrodo svarbesni. Šiandien šios savybės yra prioritetinės, aišku, labai svarbu ir ideologija.

- Keturiolika savaičių ėjote Prezidento pareigas. Ar dirbdamas šalies vadovu jautėte didesnę atsakomybę nei vadovaudamas Seimui? 

- Visų pirma iš Seimo Pirmininko nesunku pereiti į Prezidento pareigas - daug kas yra panašu. Prezidento pareigose labai praverčia ir Seime įgyta politinė patirtis. Prezidentas yra vienas, jis padaro sprendimą, ir taškas. Kai Seimo Pirmininkas paprastą sprendimėlį turi suderinti, su visais aptarti. Net potvarkio vienas, matyt, nelabai galėčiau parašyti. Tai valdyba, tai seniūnų sueiga, tai komitetas, todėl Seime visuomet esi priverstas derinti, ieškoti sutarimo. Kad ir geriausią idėją Seimas gali atmesti, jei iš anksto nebūsi radęs šalininkų. Prezidentas yra šiek tiek atitolęs, nors, kita vertus, yra pavojus ir per daug atitolti, gali prarasti ir politinę orientaciją. Kitas dalykas, Prezidentas yra vienas, gerbiamas, visur priimamas, sutinkamas, reprezentacinės funkcijos yra labai svarbios. Įstojus į NATO, į Europos Sąjungą Prezidento funkcijos, manau, šiek tiek keisis. ES bus labiau Vyriausybės rūpestis, ten dažniau važinės premjeras ir užsienio reikalų ministras. Prezidentui lieka NATO, labiau reikia gilintis į karybos reikalus, žinoti NATO pajėgumus, kur jie dislokuojami ir panašiai. Ir užsienio politika taip pat yra labai įdomi sritis.

- Taip energingai pasakojate, neatrodo, kad Jums nepatiko eiti Prezidento pareigas. Galbūt po penkerių metų ilgesniam laikui sieksite įsikurti S.Daukanto aikštėje? 

- Ne kad patiko, tiesiog turėjau perimti, ir viskas, nebuvo rinkimų ir panašių dalykų. Galiu būti kritikuojamas, bet visų pirma stengiausi užtikrinti tęstinumą ir pakelti Prezidentūros prestižą. Kaip bus po penkerių metų? Negaliu pasakyti, neturiu atsakymo.

- Buvo pasirodę pranešimų, kad ketinate trauktis iš politikos. Ar jie turi realaus pagrindo? 

- Šiandien vyks partijos suvažiavimas, pabandysime atsakyti į daugelį klausimų - kodėl turime tokį nedidelį visuomenės pasitikėjimą ir pan. Nuo to priklausys ir mano statusas, kiti dalykai. Kaip ir kiekvienoje veikloje, gali ir nusivilti kokiu nepavykusiu sprendimu, gali būti labai optimistiškas. Žmogaus gyvenime svyravimų visuomet yra. Dabar tikrai nesiruošiu daryti kokių nors sprendimų ar staigių judesių.

- Paremtumėte Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą į partijos pirmininkės postą? 

- Jei tik ji pasiryžusi.

- Grįžkime prie Prezidento reikalų. Laikinai eidamas šalies vadovo pareigas paskyrėte VSD ir kariuomenės vadovus. Ar liko darbų, kurių nespėjote įgyvendinti? 

- Kadriniai sprendimai tiesiog buvo būtini, kai kas patarinėjo: gal derėtų palaukti, bet aš tikrai taip nemaniau, dėl pareigūnų skyrimo nebuvo dvejonių. Manau, kad Prezidentui reikėtų daugiau išnaudoti gynybos tarybą. Pagal įstatymą ji turi kas mėnesį rinktis į posėdžius, tačiau iki šiol to nedarė. Kitas dalykas - norėjau, kad atsirastų stiprus strateginis, analitinis centras - mums trūksta strateginių sprendimų. Pažiūrėkime, kiek per keturiolika metų buvo klaidų. Nieko nenoriu kaltinti. Jei turėtume rimtą centrą, galintį mums patarti, paanalizuoti užsienio patirtį, pakviesti ekspertų, gal būtų mažiau klaidų. Trečias dalykas - teisėjų korpusas: ten reikėtų padirbėti atsiraitojus rankoves.

- Po vadinamojo Prezidentūros skandalo pirmas susitikote su kitų šalių lyderiais. Ar jautėte, kad Lietuva pasitikima mažiau nei iki skandalo? 

- Visi lyderiai buvo korektiški. Pastebėjau kitą dalyką. Man atrodo, kad mes iš rankų išleidome lyderio poziciją. Tai nebuvo mūsų pačių sugalvota, kad esame lyderiai (kai dviratininkas važiuoja gale ir sakosi esąs lyderis). To nebuvo. Narystei NATO buvome geriausiai pasirengę, Europos Sąjungai - vieni geriausių. Štai ši lyderystė buvo šiek tiek prarasta dėl skandalo, vidinių problemų.

- Politikoje labai svarbu ir asmeniniai šalių vadovų santykiai. Kurių šalių lyderiai yra Jūsų bičiuliai? 

- Neturiu tokių bičiulių. Visų pirma, yra nemažas amžiaus, politinės patirties skirtumas. Pavyzdžiui, A.Kvasnievskis yra mano amžiaus, tačiau jau 10 metų vadovauja šaliai. Nors jis visada yra labai familiarus - ir apsikabina, ir per petį suduoda, ir paklausia, kaip žmona, kaip vaikai. Tačiau aš negaliu būti toks familiarus. Matyt, pažintis turėtų trukti ilgiau, gal dėl to kaltas ir charakteris. Pavyzdžiui, Latvijos Prezidentė, Estijos vadovas taip pat - geri pažįstami, tačiau negaliu pamiršti oficialaus mūsų statuso. Su Latvijos Prezidente pietaujame ne viename susitikime, nes Latvija ir Lietuva paprastai sėdi šalia. Apie viską pakalbame - ir apie šeimas, ir apie politiką.

- NATO viršūnių susitikime šnektelėjote su JAV vadovu Džordžu V.Bušu... 

- Su juo kalbėjome beveik prieš kiekvieną posėdį. Artimesni santykiai užsimezgė ir su Dž.Bušu, ir su S.Berluskoniu. Prieš kiekvieną posėdį visi vadovai kviečiami išgerti kavos, pabendrauti, ten daugiausia su jais ir kalbėjau.

- Pastarasis nepakvietė pasisvečiuoti garsiojoje savo viloje? 

- Nepakvietė, bet žmonai išsakė labai daug komplimentų. Jis pasakė: “Jūs tokia puiki, kaip italė”. Atkreipė dėmesį. Man patinka S.Berluskonio ekspresija. Buvau parengęs tekstą diskusijoms, bet jis su tokia ekspresija pasakė labai daug mano minčių - teko praleisti keletą pasisakymų. Šiek tiek pakoregavęs tekstą, pasisakiau. Priėjau prie Berluskonio ir pasakiau: “Jūs pasakėte daug mano minčių, bet taip ekspresyviai tikrai negalėčiau kalbėti”. Berluskonis pradėjo juoktis. Apskritai pirmą kartą buvau tarp tiek daug tokio rango asmenų.

- Ko Jus išmokė ketveri metai politikoje? 

- Tikrai daug ko išmokė. Kiekvienu klausimu rasti kompromisą, derinti interesus, norus, siekius, visuomet ieškoti šalininkų, plėsti jų ratą. Perpratau Seimo darbą - daugmaž matau visą virtuvę, susipažinau su savo kolegomis iš kitų valstybių. Svarbu pamatyti, kaip kitose šalyse dirba parlamentarai, ką galima perkelti į Lietuvą. Kita vertus, būdamas politikoje, turiu mažiau laiko asmeniniams reikalams, net ir savaitgaliais tenka važiuoti kažką atidaryti, pasodinti, iškasti.

- Tai vejos namuose neturite kada nupjauti? 

- Pjaunu ne pats, - juokiasi. - Iš tiesų asmeniniams dalykams turiu mažiau laiko. Gal ne viskas patinka, bet turi tai daryti. Esi Seimo Pirmininkas, vadinasi, turi dalyvauti.

- Būna, kad žiovaujate kokiame nors kultūriniame renginyje? 

- Nežinau, nemanau, kad galėjau viešoje vietoje taip elgtis. Kai kur nors toli skrendi, susimaišo ir laikas, ir paros, būna kad ir pažiovauji. Be abejonės, kartais ir renginiai būna gana nuobodūs.

- Vis dar formą palaikote kas rytą bėgiodamas Tarandės gatvėmis? 

- Stengiuosi per savaitę bėgioti tris kartus ir kartą pažaisti futbolą. Susirenka sena kompanija - įvairūs žmonės, tačiau reikalų nesprendžiame, stengiamės atsipalaiduoti. Kartais bėgiojimui pritrūksta laiko.

- Ko dar atsisakėte dėl didžiosios politikos? 

- Norėdamas būti rimtesniu politiku, privalai atsisakyti siaurų interesų, negali vykdyti tik savo grupei, partijai naudingos politikos. Kai virš to pakyli, aišku, nepatinka nei kolegoms, nei draugams, tačiau tokius sprendimus vertina žmonės ir jie yra ilgalaikiai. O visi kiti... Nors kai kas galvoja, kad niekas nesupranta, tačiau visi mąsto ir žino, ką darai, nieko nepaslėpsi.

- Pats esate pasinaudojęs tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės ar partinės naudos? 

- Gal ne tiek asmeninės, kiek partinės. Bandžiau žiūrėti, kaip čia partijai geriau, turiu galvoje, koalicijų sudarymą, užsiangažavimą siaurame rate. Kai suvoki, kad ne čia atsakymai, būna gerokai lengviau, tačiau turi peržengti ribą, tai nėra taip lengva, kaip atrodo.

- Ar nemanote, jei po rinkimų nepavyks išsaugoti Seimo Pirmininko posto, Jums gali prireikti apsaugos? 

- Nereikės man jokio apsaugininko, pats apsisaugosiu, jei reikės, - šypsosi. - Man atrodo, kad, dirbant prokuratūroje ir kitur, buvo galima įsigyti daugiau ir rimtesnių priešų. Aišku, bus žmonių, kurie nepritars mano veiksmams, tam tikrus dalykus vertins kitaip. Bet kad jų bijočiau, to tikrai nėra. Jei žmogus viduje jauti, kad elgiesi teisingai, ko turi bijoti? Net pikčiausias nusikaltėlis, jei žino, kad nuteistas teisingai, nesirengia niekam keršyti.

- O būna dienų, kai pagalvojate: ko ėjau į politiką? 

- Esu iš tų žmonių, kurie nežiūri atgal. Svarbu galvoti, kas bus rytoj, žiūrėti į priekį. Dabartinį periodą apibūdinčiau, kaip tam tikrą pauzę, kai privalau padaryti pasirinkimą. Noro yra, kiek kartų pradėjau iš nieko, nuo nulio. Esu iš tų žmonių, kurie ieško veiklos arba ji pati mane susiranda.

- Pabaigoje pakalbėkime apie Jūsų šeimą. Ar turite savaitgalio ritualų? 

- Be futbolo, kažin? Jei niekur nebūnu išvažiavęs, sekmadienį iš ryto būtinai važiuoju pažaisti. Žiemą su šeima mėgstame paplaukioti, kartu papietauti.

- O su vyresniaisiais sūnumis vyriškai, prie alaus bokalo, pasikalbate? 

- Pakalbame, bet, man atrodo, kad jie alaus negeria. Vienas apskritai nevartoja alkoholio, kitas - gal vyno išgeria. Ypač su vyresniu padiskutuojame apie teisinius dalykus, jis labiau linkęs į mokslą.

- Ar galėtumėte išvardyti visų savo vaikų gimtadienių datas? 

- Galėčiau. Jauniausias Arnas - gegužės 8-ąją, Aistė - gruodžio 5-ąją, Vilius - liepos 5-ąją, o Andrius - gruodžio 16-ąją.

- O dar viena gimtadienio šventė kada nors bus? 

- Bus Arno ir Andriaus. Kažkaip susimaišiau su tomis datomis. A, jūs apie tai. Ne, manau, kad jau užteks, nežinau. Tegu visi žmonės įvykdo tą planą, tai lietuvių bus ne trys, ne keturi, o penki milijonai.

- Beje, ar žmona niekada neišreiškė noro ilgiau pabūti pirmąja šalies ponia? 

- Kol kas neišreiškė tokių pageidavimų.

- Rolandas Paksas yra sakęs, kad žmonos drabužiams išleisdavo pusę šeimos pajamų, o Jūs? 

- Negalėčiau pasakyti, kai paprašo..., - juokiasi. - Pinigai yra bendroje sąskaitoje, kai reikia, pasiima.

- Labai neskaičiuojate? 

- Pasako. Nėra taip, kad paima ir nutyli.