Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Architektūros ir semantikos ryšys
2003-10-25
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Miesto Taryba paraginta susirūpinti Prisikėlimo bažnyčios atstatymu ir aikštės formavimu
Vis atgaivinamuose pokalbiuose apie vieną reikšmingiausių tarpukario Lietuvos simbolių - Kristaus Prisikėlimo bažnyčios užbaigimą - dažniausiai akcentuojami pinigai, pateikiamos ataskaitos apie suaukotąsias lėšas, išvardijami statybų darbai. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje surengtoje diskusijoje ši tema išplėtota į pokalbį apie aikštės visumą ir jos akcentus, o diskusijos dalyviai priėmė kreipimąsi į miesto Tarybą “Dėl paminklinės Prisikėlimo bažnyčios vizualinės apsaugos zonos”.
Darbų tęstinumas
Politikas, 7 metus buvęs aktyvus Kauno miesto Tarybos narys Arimantas Dragunevičius, prisimindamas dar 1994-aisiais tuometinės Kauno miesto tarybos inicijuotą konkursą Rezistencijos bei genocidų aukų paminklui pastatyti, siekė šį faktą vėl priminti visuomenei. Prieš septynerius metus paskelbtam ir netrukus surengtam konkursui pritarė ir architektai, ir skulptoriai. Geriausiu buvo pripažintas skulptoriaus Vytauto Martišiaus kūrinys. Tačiau laikas daug ką keičia. Nors kalbėtojai pripažino, kad tai įdomus, menine branda išsiskiriantis kūrinys, šiuo metu mirusio skulptoriaus darbą jau tęstų studijas baigęs skulptoriaus sūnus Mindaugas Martišius.
Pagal pirminį autoriaus sumanymą, nugriovus prie Prisikėlimo bažnyčios esančius menkaverčius statinius, garažus, paminklą galima statyti terasoje suformuotoje aikštėje. Tai jau nebūtų šventoriaus teritorija. Archaika dvelkiantis paminklas, kurio vertikalėje vieni matytų kalavijo ašmenis, simbolizuojančius tvirtos, nors ir jėga parklupdytos tautos dramą, dar kiti paminklo formoje įžvelgtų saulę užstojančias kalėjimo grotas arba kryžių, savaip pratęstų mintijimą apie mūsų tautos netektis.
“Šiandieniniai miesto vadovai neatsisako minties paminklą pastatyti, nutarimas nėra atšauktas”, - patikino Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas, atsakydamas į menotyrininkės Violetos Jasevičiūtės klausimą.
Svarbus statusas miestovaizdyje
Miesto plėtros departamento ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Vygandas Grinis teigė, kad Europos struktūrinius fondus galima sudominti Kaunui svarbių objektų finansavimu. Siekiant šio tikslo, reikia akcentuoti ne vieno objekto, o visos didžiulės erdvės sutvarkymo svarbą, ypač jei ji būtų turizmo traukos zona.
Anot V.Grinio, svarbu pabrėžti, jog viso komplekso užbaigimas būtų ir naujosios kauniečių darbo vietos.
Klausantis architekto Audrio Karaliaus, paminklosaugos patirtį turinčių specialistų Irmos Grigaitienės ir Alfredo Jakučiūno, žurnalisto Vidmanto Valiušaičio aiškėjo, kad, vangokai atstatinėjant Prisikėlimo bažnyčią, iškyla kita, jos vizualinio užgožimo, problema, netoliese pastačius dangoraižį.
Prisikėlimo bažnyčia - paminklinį statusą turintis objektas, kartu tai ir prisikeliančios tautos ženklas. Jo bokštas gerai matomas, kad ir iš kurios pusės įvažiuotume į Kauną. Prisikėlimo bažnyčios vizualinis gebėjimas dominuoti - tarsi monumento signalai, kuriuos mums tebesiunčia tarpukario Lietuvos karta. “Būtina išsaugoti paminklinės bažnyčios, kaip svarbiausios Kauno miesto istorinio centro vertikalės, statusą miestovaizdyje”, - rašoma rezoliucijoje.
Rezoliuciją pasirašiusiųjų architektų, dailininkų, dvasininkų, paminklosaugos specialistų, Žaliakalnio bendruomenės atstovų nuomone, būtina atlikti urbanistinių galimybių studiją. Kol jos nėra, prašoma riboti statinių, aukštesnių nei 28 metrai (7-9 aukštų namas), statybą paminklinės Prisikėlimo bažnyčios vizualinės apsaugos zonoje.
Gintis viešumu
Kai nepaisoma specialistų nuomonės ar rekomendacijų, kai susikerta interesai ir galima numanyti, kad lemiamas svertas yra pinigai, susirinkusiųjų nuomone, galima gintis viešumu. Prisiminta, kaip nuo tarybinės nomenklatūros užmačių kauniečiai apgynė mažąją šv.Gertrūdos bažnytėlę, o Kintų žmonės apsigynė nuo dabartinių turtuolių. Pagrindas tam yra neblogas. Prieš septynerius metus architektui Eugenijui Miliūnui buvo pasiūlyta pateikti architektūrinius aikštės planavimo pasiūlymus.
Nors raginamų tęsti darbus nebuvo, Eugenijaus Miliūno projektas bemaž užbaigtas, galima jį pateikti ir kolegų, ir visuomenės įvertinimui.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, išsakydamas savo nuomonę, suabejojo tik dėl paminklo detalių, tačiau pageidavo dar apie tai kalbėtis su darbą tęsiančiu skulptoriumi. Arkivyskupas sakė, jog Prisikėlimo bažnyčia galėtų būti ir turistinis objektas, jei bus numatyta tvarka, lankymo valandos.
