Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Antrasis išsilaisvinimas
2003-08-30
Palaipsniui išsivaduojame iš viso to (tiesa, pabaiga dar toli), kas įvairių nemokšų - politikų buvo sukurta, sukurpta, padaryta ir priteršta, neatsižvelgiant nei į Lietuvos, kaip valstybės, nei į jos žmonių interesus.
Terpė sukčiams ir piktnaudžiautojams
Visi valdantieji Lietuvą dejuoja, kad valstybė neturi pinigų ir negali nei pensininkams, nei besimokantiems, nei susirgusiems, nei kitiems sunkioje padėtyje atsidūrusiems šalies piliečiams niekuo padėti... O man atrodo, kad šia situacija kai kas tiesiog džiaugiasi.
Apie ką šie samprotavimai? Ne apie ką nors kitą, o apie Lietuvos savininkų žemės dalijimus ir perdalijimus, pirkimą ir pardavimą, visokiausias machinacijas, kurias daro ir dar ilgai darys Lietuvos valstybės valdininkai. Beprasmiška būtų kaltinti valdininkus, žemėtvarkininkus, kai įstatymai jiems suteikia teisę “kilnoti ir perkilnoti” ne savo žemes, grąžinti arba, fiktyviai prisidengus kokia nors nesąmone, jos negrąžinti. Šis valstybinio masto monkės biznis dabar ir dar daug metų sausins valstybės iždą ir ris pinigus, kurių trūksta ligoninėms, mokykloms, pensininkų minimaliems poreikiams. Ar gali kas sugalvoti geresnę terpę (šia prasme gal galėtų jai prilygti tik trumpalaikis vagnorinis, lyginant su žemės dalybomis, turto privatizavimas) veistis valstybiniams sukčiams, sąvadautojams, atviriems pinigo turto plėšikams?
Kaltų lyg ir nėra
Įdomiausia, kad ir kairieji, ir dešinieji buvę ir tebesą politikai skėsčioja rankomis ir nieko nedaro, nes ne “jie žemės dalybas pradėjo”, o kiti sako, kad anie “ne taip reformą vykdo”. Štai kokį sugalvotų ar specialiai sukurtų milijardais išreiškiamą ir visiškai beprasmį dygliuotą skolų vainiką lietuviui ant galvos uždėjo dešinieji ir toliau be gailesčio jį spaudžia dabartiniai kairieji. Prie viso to dar reiktų pridėti valstybės milijonus, kurie buvo iššvaistyti valdininkų, susijusių su “žemės reforma”, algoms, jų valstybiniams automobiliams ir t.t. apmokėti. Lietuvos žmonės per praėjusius rinkimus ir kairiems, ir dešiniesiems, mandagiai sakant, atsuko nugarą. Tačiau čia ne Rolando Pakso populizmas ir pažadai, o buvusiųjų ir esančiųjų valdžios struktūrų neveiklumas, tuščiažodžiavimas, žmonių mulkinimas ir apgaudinėjimas.
R.Paksas minėjo - toliau taip gyventi negalima, už sprendimus turi atsakyti asmeniškai kiekvienas valdininkas, parlamentaras ir kiekvienas kitas Lietuvos reikalų tvarkytojas. Jeigu taip būtų, Lietuvoje nesiskeryčiotų ir nepamokslautų tie, kurie užkrovė Lietuvai tokias beprasmes skolas. Ar tai populizmas, ponai konservatoriai? Jeigu taip, Lietuvai tokių ponų ne tik kad nereikia, bet nuo valdžios geldos juos reikia vyti kuo toliausiai.
Ar reikėjo kištis valdininkams?
Ar žemės reikalus buvo galima spręsti dorai ir teisingai, ar buvo siūloma daryti kitaip? Buvo siūloma, bet nei dešinieji, nei kairieji nesiklausė, lyg specialiai darė ir tebedaro taip, kad Lietuvos ateitis būtų gramzdinama į neužtarnautų ir beprasmių skolų bedugnę.
O savo laiku tereikėjo vieno paprasto sprendimėlio: be išlygų grąžinti žemę savininkui. Išpirkti tik tą, kurios grąžinti nebegalima. Žmogus, atgavęs žemę, pats ją būtų “persikėlęs” ten, kur jam patogu, kur jis nori, valstybei, kaip sakoma, tam nereiktų išleisti nė vieno cento. Seimui tereikėjo priimti įstatymą, nustatyti žemės grąžinimo ir tvarkymo taisykles, numatyti baudžiamąją atsakomybę sukčiams. Ir viskas. Kam reikėjo valstybei su savo apkiautimu ir nemokšiškumu lįsti į privačius žemės savininkų reikalus? Juk niekas nei Vytauto Landsbergio, nei Algirdo Brazausko, nei kurių nors kitų veikėjų neprašė, niekas to daryti neįpareigojo. Priešingai - savininkai kovojo, kad valdininkai prie to reikalo nekištų savo nagų. Bet ne, ne tik patys su savo interesais lindo, bet ir visos Lietuvos gyventojus įpynė į šį privatų ir beprasmį reikalą, o dabar dedasi niekuo dėtais, kad ižde trūksta pinigų būtiniausiems poreikiams.
Populizmas visai ne ten
Antras nė kiek ne protingesnis, bet gal dar skaudesnis dešiniųjų suorganizuotas praradimas - Mažeikių naftos perdirbimo įmonės sutartis. Nekalbėsiu apie ją plačiai, bet pakartodamas Rolando Pakso žodžius priminsiu - sutartis sudaryta taip (ir vėl kaltų nėra, tik Lietuvos iždo milijonines sumas kasmet ryja tie kvaili sandoriai), kad dabar Lietuva - kaip voratinklyje musė: nei pirmyn, nei atgal. Ir dar, kai taupieji ir gerieji amerikoniškieji įmonės šeimininkai pakankamai prisisotino, atidavė sutartį rusams. Šiai aferai nepritaria ir negali pritarti nė vienas Lietuvos žmogus, nes jų mokslui, pensijoms, sveikatos apsaugai skirti pinigai eina apmokėti kvailiausiu būdu sudarytoms sutartims, neūkiškumams dengti.
Vytauto Landsbergio laikais sukurtoji Europos reikalų ministerija, su iškalbiąja ir proteguota ministre - dar vienas mitas. Prisimenu, kaip konservatoriai kovojo už jos išlikimą, kaip gąsdino, kad be jos mes niekaip nepakliūsime į ES. Visi jų samprotavimai ir argumentai pasirodė niekiniai, iš piršto laužti. Bet ne tai svarbiausia. Be padailinimų vėl išlenda konservatorių darbeliai - nevykusiai ir keistai privatizuotas Lietuvos telekomas. Tiesa, čia valstybė į skolų liūną lyg ir nenugramzdinta, bet į jį ilgiems metams buvo įgrūsti visi telefoną turėję Lietuvos piliečiai. Dabar jau bandoma taisyti šią klaidą, nes žmonės pradėjo masiškai atsisakinėti fiksuoto ryšio telefonų. Ar visi šie reikalai taip pat populizmas?
Kyla rimtas klausimas - ar tik populizmu dešiniosios partijos nevadina viso to, kas nesusiję su jų nevykusia ir labai abejotina ekonomine politika, draudimu beatodairiškai švaistyti Lietuvos turtą, niekinti Lietuvos žmonių ekonominius interesus?
