Ateina kaimynas Stasiukas, sako: “Klausyk, tavo šuliny vandens yra?”

Sakau: “Yra, o ką, tavo pasibaigė? Gali būti, toks sausas ruduo. Tai nesivaržyk, semk iš mano šulinio ir neškis”.

Žiūriu, semia kaimynas iš mano šulinio vandenį, nešasi ir pila į savo šulinį kibirą po kibiro. Man negaila, bet, galvoju, ką jis čia sumanė?

“Stasiuk, - sakau, - kas vyksta? Kodėl taip vargsti?”

Kaimynas paaiškina: “Matai, koks reikalas - mano uošvė į šulinį įkrito. O vandens - tik iki kaklo...”

Toks pažįstamas, Poviliukas, grįžta savaitgalį į tėviškę, pas tėvus, ir, aišku, eina į pamiškę virti samanės. Nusineša du kibirus vandens gamybai... Staiga - policijos reidas. Ir “supakuoja” pareigūnai Poviliuką įvykio vietoje, prie to aparato, su visais įkalčiais.

Nusiveža į nuovadą, sako: rašyk pasiaiškinimą. Poviliukas nesiginčija, rašo: “Atsikėliau ankstyvą rytą, išėjau į kiemą. Girdžiu, žmona šaukia: Poviliuk, miškas dega. Stvėriau du kibirus vandens ir nubėgau į pamiškę. O čia, žiūriu, policija samanę varo”.

Išsiskyrė žmona su vyru. Žmona trenkė durimis ir išėjo. Po kurio laiko jie susitinka, kalbasi, ir moteris pareiškia: “Kokia kvailė aš buvau... Ir akla, ir kurčia!”

Vyras sako: “Matai, nuo kiek ligų tave išgydžiau”.

Čigonas nusipirko naują laikrodį ir naujus batus. Nuėjo į bažnyčią. Stovi, dairosi, laukia, kol visi įvertins. Niekas nekreipia dėmesio. Patrepsi kojom, vis pasižiūri į laikrodį - niekas nieko nepastebi.

Baigėsi pamaldos, išėjo čigonas į šventorių. Pro šalį bėga katinas. Čigonas visa gerkle kad suriks: “Kai spirsiu dabar nauju batu, po penkių minučių būsi negyvas!”

Atvažiavo į mišką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Žvėris apėmė panika. Briedis pasibaidė pirmasis, skuodžia jis mišku, sutinka mešką.

Ta klausia: “Briedi, kas atsitiko, ko taip bėgi?”

“Mano gražūs ragai, - sako briedis. - Juk prikibs, tampys, turėsiu įrodinėti...”

Meška susimąstė: “Mano gražus kailis. Reikia bėgti ir man”.

Bėga meška su briedžiu ir susitinka lapę. Lapė klausia, kas nutiko, jie paaiškina apie FNTT miške, lapė irgi susinervina. “Reikia bėgti ir man, - nusprendžia. - Dėl pūstos uodegos gali būti nemalonumų”.

Bėga jie visi trys ir susitinka beždžionę. Praneša apie FNTT, sako: siaubas, tikrins, priekabių ieškos. Beždžionė pasileidžia bėgti kartu. Bet bėgdama staiga pagalvoja: “O ko aš bijau? Mano kailis nutriušęs, užpakalis plikas. Mano vyro kailis nusišėręs, užpakalis nuogas, vaikų irgi... Aš FNTT turėčiau patikti”.

Papasakojo Ignas LEVANDAVIČIUS