Amžina kova ir ginčas


2007-04-21
Rūta KANOPKAITĖ
Amžina kova ir ginčas

Mažojo teatro premjera “Mokėk - duosiu” prabyla apie meilės kainą

Režisierius Vytautas Balsys spektaklio pagrindu pasirinko Gitanos Gugevičiūtės pjesę “Labas, gyvenime”, kurią jis pernai pristatė “Šiuolaikinės lietuvių dramos panoramos” skaitymuose. “Tai šmaikšti komedija apie vyro ir moters amžiną kovą ir ginčą, kuris yra aukščiau. Mane sudomino pjesės autorės moteriškas požiūris į lyčių santykius, kuris vyrams dažnai yra neįveikiama tvirtovė”, - sako režisierius.

Meilės recepto nėra

Kameriniame spektaklyje istoriją pristato trys veikėjai - Jis, Ji ir Kaimynas. Režisierius V.Balsys sakosi perrašęs pjesę ir būtent taip atsirado naujas personažas.

“Kaimynas yra kartu ir senatvės, vienišumo simbolis. Tai žmogus, kurio vienintelis artimas bičiulis buvo šuo. Netekęs ir jo, žmogus ima dalyvauti Jo ir Jos gyvenime. Jis nori priminti porai kiekvienos akimirkos šventę, gebėjimą džiaugtis gyvenimu, nes niekada nežinai, kas tavęs laukia už posūkio. Juk neretai bėda užklumpa didžiausios sėkmės valandą. Taip gyvenimas pateikia sąskaitą”, - dėsto Vytautas Balsys.

Šiandien žmonės serga “podiumo sindromu”, teatrališkumu, pastebi režisierius. “Meilė viešinama, apipinama nesibaigiančiais įrodinėjimais ir pažadais. Nuolatinis reikalavimas - patvirtink, kad myli, paverčia vyrą ir moterį vienas kito vergais. Meilės iliuzija įvelia juos į nesibaigiančią kovą, užmiršus, kad kelio pabaigoje - senatvė ir mirtis”, - taip savo spektaklio “Mokėk - duosiu” koncepciją apibūdina V.Balsys.

Atpažink save

Vaidmenis vieno veiksmo spektaklyje “Mokėk - duosiu” kuria Ramūnas Šimukauskas (Jis), Asta Steponavičiūtė (Ji) ir Saulius Bagaliūnas (Kaimynas). Pasak režisieriaus, pasirinktas sceninis sprendimas neiliustruoja buitinio siužeto, o tarsi žvelgia į situaciją iš šalies. “Veiksmo partnerį norime rasti ir žiūrovų salėje”, - pastebi V.Balsys.

Kokiai auditorijai skiriamas spektaklis “Mokėk - duosiu”? “Vedusiems ir nevedusiems. Norime, kad žmonės scenos įvykiuose atpažintų savo gyvenimą, jausmus bei išgirstų įspėjimą”, - sako režisierius.

“Parodome ne tik apie konkrečius personažus, bet ir norime pateikti universalų, pasikartojantį žmonių santykių modelį. Todėl spektaklis turi brechtiškos atsiribojimo stilistikos bruožų”, - kalba pašnekovas. “Mokėk - duosiu, pastatymo scenografiją, kostiumus ir karnavališką grimą sukūrė nuolatinė Mažojo teatro bendradarbė Inga Kažemėkienė.

Scenoje - lietuviška pjesė

“Mokėk - duosiu” yra pirmoji lietuviška pjesė, kurios V.Balsys ėmėsi šiame teatre. Tačiau jo kūrybinėje biografijoje būta nemažai susitikimų su nacionaline dramaturgija.

“Man įdomios lietuviškos realijos. Kauno dramos teatre esu režisavęs Balio Sruogos “Baisiąją naktį”, Juozo Marcinkevičiaus “Erelnyčią”, Juozo Grušo “Herkų Mantą”, Algirdo Landsbergio “Penkis stulpus turgaus aikštėje”, jauno literato Aivaro Mockaus “Ir nebus jokios karalijos”, - vardija teatralas.

Pernai Kauno dramos teatro organizuota “Šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos panorama” suaktyvino ir autorius, ir teatrus, paneigdama prognozes, kad savam krašte pranašu nebūsi. Po “Panoramos” miesto teatrų repertuarus papildė kelios debiutantų pjesės: “Antoškos kartoškos”, “Balta katė juodoje Aliaskoje”, “Mokėk - duosiu”, “Žvaigždžių kruša”.