Pusę metų Australijoje, o pusę Lietuvoje gyvenantis Jonas Petras Kedys jau šeštą kartą parems gausias tautiečių šeimas

Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį Kauno savivaldybės salėje penkiolikai šeimų iš Kauno, Ramygalos, Ukmergės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio, Raseinių, Biržų, Mažeikių rajonų, Telšių, Skuodo, Klaipėdos, Jurbarko bus įteikta po pusantro tūkstančio litų. Šįsyk tai palyginti nedidelės, tris-penkias atžalas auginančios šeimos. Visas jas iš savo santaupų parems išeivijos lietuvis. Taip elgtis jį paskatino mažėjančio gimstamumo statistika.

Suskirstė į grupes

Kasmet gaudamas šimtus pagalbos prašančiųjų laiškų J.P.Kedys suprato nebegalintis išsirinkti, kurioms šeimoms paramos reikia labiau ar greičiau. Buvo sunku palyginti gausių šeimų gyvenimo sąlygas. Kasmet skirti paramą toms, kuriose vaikų daugiausia, atrodė neteisinga. Kartais su trimis vaikučiais žmonės vos sugeba išgyventi. Tad prašančiuosius pagalbos suskirstė į keletą grupių ir kasmet paremia vis iš kitos. Per trejus metus ratas apsisuka.

Tradicijos jau sukurtos. J.P.Kedys savo vilnietišku adresu laukia prašymo laiškų su nuotraukomis. Gauna jų daug. Štai šiemet paremiamos šeimų grupės laiškų buvo 255. Išrinkti keliolika ir dar iš skirtingų šalies regionų - nelengva. Žmogus nepatingi nuvažiuoti pasižiūrėti. Mat nori paremti tas šeimas, kurios gyvena tvarkingai ir gražiai auklėja savo vaikus.

Pernai jis susigraudino, kad penkiolika vaikučių auginanti moteris turi butą ketvirtajame daugiabučio aukšte. “Ji su tokiu būriu, kur dalis dar visai maži, net į lauką negali nueiti, vaikai auga nematydami žemės”, - pasakoja apsilankęs “Kauno dienos” redakcijoje J.P.Kedys.

Negalėjo gyventi tėvynėje

Garbaus amžiaus vyriškis (J.P.Kedys gimęs 1914 metais) kasmet lėktuvu įveikia nelengvą kelionę iš Australijos, kurioje gyvena jau pusę amžiaus. Prieš tai Vokietijoje baigė, kaip pats sako, politinės ekonomijos mokslus. Dar prieš tai Lietuvoje vilkėjo miškininko uniformą, buvo Vilniaus srities miškų inspektorius.

Prieš dešimtį metų, pardavęs savo verslą, jis įsigijo Vilniuje butą. Tačiau gyventi darganotą rudenį ir žiemą tėvynėje jis nebepajėgė. Kankino skausmai, negalėjo miegoti.

“Pagalvojau, kad jei toliau taip bus, tapsiu invalidas. Pardaviau butą ir išskridau į Australiją, žiemą ten prabūnu, o gegužę skrendu į Vilnių. Dabar esu darbingas visas 365 dienas per metus”, - džiaugiasi žmogus.

Po kelių savaičių turėtų išeiti beveik 400 puslapių jo knyga “Šeima-tauta-valstybė”. “Joje rašoma apie Lietuvos politikų nesėkmę valdant šalį paskutiniuosius 14 metų”, - sako J.P.Kedys. Tai ne pirma jo knyga. Pokario metais jis yra parašęs dar storesnį veikalą “Terorizuojama ir naikinama Lietuva”.

Norėtų paremti daugiau

Prieš kelerius metus J.P.Kedys tikėjosi, kad prie jo noro padėti gausioms šeimoms prisidės daugiau žmonių ir įkūrė organizaciją “Talka Lietuvai”. Svajojo surinkti daugiau pinigų ir pagelbėti didesniam šeimų skaičiui. Tačiau jos sąskaita jokiomis lėšomis nepasipildė, nors daug kas gyrė sumanytą idėją.

Tad žmogus, turintis dukrą ir tris anūkus, rūpinasi tautos gausėjimu tik dalydamas savo paties sukauptus pinigus. “Anūkais, turiu jų tris, pasirūpins jų tėvai, o aš padedu tiems, kuriems daugiau nėra kas padeda. Per šešerius metus susidaro nemažas būrys vaikų”, - linguoja galva vyriškis.