Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
”Redactium Unikumum niekada nemiega
2005-11-26
Jūratė KUZMICKAITĖ
Žvilgsnis į vieną gamtos dėsnius laužančio organizmo - “Kauno dienos” parą
Redakcija yra ypatingas organizmas. Mokslininkai, iki šiol, tiesą pasakius, menkai tyrinėję šią gyvybės rūšį, tikriausiai konstatuotų, kad susiduriama su itin retu reiškiniu: absoliučiu miego, ramybės, o ir kitų bioritmų nulemtų fazių ignoravimu.
“Kauno dienos”, kurią mokslo pasaulis veikiausiai pavadintų skambiu lotynišku vardu “Redactium Unikumum”, paros režimas ryškiai skiriasi nuo romių kontorų su aiškiu darbo pradžios ir pabaigos ritmu.
Tuo metu, kai statistinio biuro darbuotojai gurkšnoja rytmetinę kavutę, “Kauno dienos” reporteriai, žiūrėk, jau įpusėję žurnalistinį tyrimą arba nepersidirbusio, bet prisidirbusio valdininko medžioklę.
Tada, kai kontorų klerkų ešelonai darniai žingsniuoja pietauti, neretai “Kauno dienos” korespondentui rūpi tik viena: ar “sotūs” jo diktofono elementai? Neduokdie nusės įrašinėjant svarbų pokalbį.
Vakare, kai su palengvėjimu užsiveria paprastų įstaigų durys, “Kauno dienoje” prasideda pats darbų įkarštis. Tai - vakarinės redaktorių “mišios”: pasitarimas, kuriame dedami paskutiniai taškai ant rytdienos laikraščio numerio “i” ir strateguojamos būsimojo numerio “vinys”. Tai - laikraščio maketavimas, pastatantis ant ausų ne tik kompiuterių asus, bet ir techninius ir budinčiuosius redaktorius, “į numerį” rašančius žurnalistus ir jų prievaizdus - minančius ant kulnų skyrių redaktorius.
Jų pareiga, kaip niūriai juokaujama, išspausti vargšą “korą” it citriną, reikalaujant tobulesnės antraštės ar dvigubai trumpesnės, bet taiklesnės rašinio įžangos.
Kai visas normalus pasaulis valgo bulvinius blynus spoksodamas vėlyvą krepšinio transliaciją namuose prie televizoriaus, “Kauno dienoje”, anot klasiko Stasio Jokūbaičio, dar ilgai negęsta žiburėlis. Jį žibina kriminalinėmis, politinėmis ar sporto temomis rašantys žurnalistai, laukiantys rezultato, detalių, specialistų komentarų, kuriuos privalo pranešti savo skaitytojams artimiausiame dienraščio numeryje, o ne jau atvėsus aistroms.
Ką jau kalbėti apie naktį, kuri visoms gyvoms būtybėms reiškia miegą ir spalvotus sapnus, o “Kauno dienos” Platinimo tarnybai - ritmingą, sunkų, įtemptą darbą gabenant “Kauno dieną” iš spaustuvės ir įteikiant platintojams. Kad naują dieną dienraščio prenumeratoriai pasitiktų ne vieniši, o, suprantama, su “Kauno diena”, kurios stebėtinai gyvybingas organizmas nežino, ką reiškia priesakas “Sekmadienį švęsk”.
“Kaip suprasti - švęsk? - nustebtų “Redactium Unikumum”, jei kas nors užklaustų apie poilsio ir švenčių dienas. - Jei tai reiškia “gamink naują “Kauno dienos” numerį”, tada taip, mes švenčiame ir švenčiame...”
Apie antrą valandą nakties naujas “Kauno dienos” tiražas iš sostinės parkeliauja į Kauną. Kai laukiame svarbių sporto rungtynių ar politinių įvykių atomazgos, kai slidus kelias, rūkas, šlapdriba, “Kauno diena” Kauną pasiekia vėliau. Taip pat - ir Kėdainius, Jonavą, Marijampolę... Iki 5 valandos ryto “Kauno diena” atsiduria platintojų rankose. Netrukus naujausią jos numerį jau varto skaitytojai
Kai pas bendrovės “Kauno diena” generalinį direktorių Edmundą Kaliną susirenka tarnybų vadovai, redakcija jaučiasi panašiai, lyg vyktų “viršūnių susitikimas” kur nors Hagoje. Visi žino,
kad posėdžio turinys nebus tiražuojamas, tačiau visi tikisi, jog “viršūnių” sprendimai “šaknelėms” reikš gerą derlių
Rytinėse skyrių redaktorių “mišiose” skirstomasi dienos darbais ir gimdoma naujo dienraščio numerio vizija. Kartais redaktoriai po “mišių” būna linksmi ir energingi, kartais - irzlūs ir priekabūs. “Mušėsi ten jie, ar ką?” - būna, kad gūžčioja pečiais korespondentai, pabendravę su savo skyriaus vadu, itin karingu po rytinio pasitarimo. Jei skyriaus redaktorius vietoje “Labas rytas” ištars: “Ką duodi į numerį?” - “mišios” buvo nervingos. Kur kas palankesnis ženklas yra klausimas: “Kuo gyvensime šiandien?”
Korespondentė Aldona Kibirkštienė “Kauno dienoje” - jau 35 metai. “Kur jos energijos ir jaunatviškumo paslaptis?” - paklaustų reklaminio klipo kūrėjai. Mes atsakytume: viena jų - tyras Vytauto prospekto oras. Aldona garsėja pomėgiu kruopščiai vėdinti kabinetą net per didžiausius speigus
Ar Politikos ir naujienų skyriaus žurnalistas Stasys Gudavičius kerta lažybų su žurnalistu bei Seimo nariu Skirmantu Pabedinsku, ar tik šiaip draugiškai spaudžia ranką? Ne, greičiausiai tai - draugiškos lažybos. Kai kas galėtų galvą guldyti, kad Stasys po interviu su Džordžu V.Bušu sveikinasi tik su panašaus kalibro veikėjais
Be kitų darbų, sekretorės Valentinos Vasiliauskienės diena prasideda, o dažniausiai ir baigiasi dešimtis kartų kilnojant telefono ragelį. Jei jis svertų ne porą šimtų gramų, o bent kilogramą, kaip svarmuo, Valentina jau seniai galėtų ginti “Kauno dienos” garbę kultūristų turnyruose
Vakarais “Kauno dienos” maketavimo kabinetas virsta ne tik karščiausiu gamybos baru, bet ir ringu, kuriame kryžiuojasi skirtingos nuomonės dėl skirtingų fotografijų rakursų ar straipsnių antraščių. Tačiau čia nugriaudėja ir sutartinis juokas išgraibius visų pražiūrėtą klaidą, rimtam žodžiui suteikusią gana pikantišką atspalvį
Čiabuviai Kaune kalba, kad “Kauno dienos” Vilniaus padalinys gyvena kaip koks liberalus užsienis. Nei jiems gamybinių pasitarimų, nei atsiskaitymų, kur buvai ir ką veikei. Neįtikėtina, kad šie anarchistai, su centrine baze dažniausiai palaikantys ryšį tik telefonu, dar kažką parašo. Hm, kartais net labai neblogai ir operatyviai...
