Buvęs Kauno apskrities valdininkas V.Vizbaras teisme kratosi kaltės
Korupcijos bylą nagrinėjantis teismas apklausė buvusį Seimo pirmininką V.Muntianą ir jam talkinusį Kauno valdininką Virginijų Vizbarą.
Byloje epizodų bus daugiau
Buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, davęs parodymus Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje korupcijos byloje, atrodė akivaizdžiai sutrikęs. Tačiau net ir jaudulys nesutrukdė buvusiam valstybės tarnautojui išdėstyti savosios įvykių versijos, pagal kurią jis nė trupučio nesijaučia kaltas ir kategoriškai nesutinka su jam mestais kaltinimais piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu siekiant asmeninės naudos sau bei padarant didelės žalos valstybei.
„Nesuprantu, kokios asmeninės naudos galėjau čia siekti ir turėti ar kokios žalos pridariau. Aš tik vykdžiau apskrities viršininko pavedimus ir padėjau spręsti problemą. Aš čia atlikau tik koordinatoriaus vaidmenį rengiant tokį elementarų projektą“, - vieną akimirką pasigirdo iš V.Vizbaro lūpų.
Būtent kaltės neigimu ir sau palankios įvykio sekos dėstymu buvo paremti visi jo parodymai. V.Vizbaras šioje baudžiamojoje byloje laikomas pagrindine figūra, savotiškai apjungiančia skirtingų epizodų dalyvius - V.Muntianą ir kaunietes verslininkes Laimutę Baranauskienę ir Birutę Jablonskienę bei anuometinį Kauno vicemerą Adolfą Antaną Balutį.
Pastarųjų trijulei priskiriami kaltinimai kol kas dar nenagrinėjami, tačiau jau artimiausiuose teismo posėdžiuose ateis eilė ir jiems. Taigi šįkart ir pats V.Vizbaras teismui aiškino tik apie savo veiksmus, susijusius su V.Muntianu.
Padėjo savo rinkėjui
Tuometinis Seimo pirmininkas kreipėsi į kaunietį valdininką su prašymu padėti sutvarkyti sklypo Kėdainių rajone, Antgirių kaime padalinimo klausimus. V.Muntianas tvirtino V.Vizbaro pagalbos prašęs ne kaip valdininko, bet kaip privataus asmens, gerai išmanančio teritorijų planavimo subtilybes bei kitus žemėtvarkos klausimus.
Minėtas sklypas priklausė Kėdainių rajono gyventojui Vilhelmui Grūdei, bet po to jį įsigijo V.Muntiano svainis Algimantas Vasiliauskas. V.Vizbaras teismą tikino nežinojęs, jog vaizdingoje vietoje esantį žemės lopinėlį ketina pirkti Seimo pirmininko giminaitis, tačiau vis tiek sutikęs pagelbėti iš seniau pažįstamam aukštam valdžios pareigūnui.
Tuo tarpu pats V.Muntianas irgi tvirtino neturėjęs jokių asmeninių sumetimų, o tik norėjęs pritraukti investicijas į Kėdainių kraštą ir padėti jo rinkiminės apylinkės gyventojui, kuriam nepavyko susitvarkyti žemės reikalų.
Bylos duomenimis, V.Vizbaras surado bendrovę, kuri turėjo parengti projektą. Pastarasis jau 2008 metų liepą buvo baigtas, tačiau tuomet susigriebta, kad ant popieriaus matyti pernelyg mažai pamatų, kurie vėliau galėtų virsti statiniais ant tvenkinio kranto. Taigi nutarta žemės ūkio paskirties sklype „surasti“ daugiau žemėje užsilikusių kadaise ten stovėjusios lentpjūvės ir jos pagalbinių patalpų griuvėsių.
„Tai pirminis projekto variantas buvo neteisingas ir, galima sakyti, suklastotas, nes jame nesimatė visko, kas iš tiesų buvo sklype. Vėliau jį pakoregavus, viskas atsistojo į savo vietas. Sklypo užstatymas padidėjo keliomis dešimtimis kvadratinių metrų, bet viskas buvo teisinga“, - prokuroro kaltinimams prieštaravo V.Vizbaras, tuoj pat sulaukęs ir V.Muntiano pritarimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo rūpinosi pats V.Vizbaras, pasiūlęs paprastą išeitį - imituoti senus pamatus įkasant į žemę naujus, iki tol ten nebuvusius blokus. Kaunietis valdininkas teikėsi netgi pats nuvykti į vietą ir sklypo šeimininkui įbesti į žemę kuolus, taip parodant, kur turėtų atsirasti pamatai.
Pats kaltinamasis apie tai kalba kitaip esą jis nuvyko tik turėdamas tikslą V.Grūdei paduoti savo paties iniciatyva surastą kokybišką „ortofoto“ nuotrauką, kurioje matyti kadaise sklype buvę lentpjūvės pastatai. Kuolus į žemę kalęs irgi ne jis, o tik parodęs, kur reikėtų ieškoti po žeme galimai likusių pamatų.
Kaltę vertė kitam
„Pagal pareigas kuolų į žemę kalti man nepriklauso, bet važiuoti į konfliktų vietas tenka dažnai. Šiuo atveju man netgi padėti V.Muntianui nebuvo ką, o tik reikėjo tvarkingai atlikti tiesioginį darbą. Nurodymo atvežti blokus niekam nedaviau ir negalėjau duoti. Vienintelis šioje istorijoje neteisėtą veiksmą atliko V.Grūdė, nesutikęs atkasti po žeme likusių pamatų, kaip buvau jam nurodęs, o vietoje to atsigabenęs sunkiąją techniką ir įkasęs naujus devynis blokus“, - teisinosi V.Vizbaras.
Skirtingai nei teigė kaltinimus byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, V.Vizbaras sakė dokumentų neklastojęs. Jis, kaip ir V.Muntianas, įsitikinęs, kad sklype išties yra buvęs kone visas lentpjūvės pastatų kompleksas, kurį buvo privalu pažymėti ir projekte.
Beje, sklypo padalijimo užsakovu įvardytas V.Grūdė pageidavo, kad su vandens telkiniu besiribojantis žemės plotas būtų padalytas į dvi lygias ir vienodo ilgio pakrantes turinčias dalis. Būtent tai akcentavo ir pagalbos „savo rinkėjui“ prašęs bei asmeniškai visu procesu aktyviai besirūpinęs V.Muntianas.
Bandė ieškoti išimčių
„Sklypų formavimo taisyklės nurodo, kad dalinimo linija negali kirsti pamatų linijos, o šiuo atveju buvo būtent taip“, - paklausė prokuroras ilgametę patirtį žemėtvarkoje sukaupusio V.Vizbaro.
Į tai buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas nerado aiškaus atsakymo: „Matote, bet ir Kauno senamiestyje yra begalė išimčių, tai ieškojome jų ir šiuo atveju. Apskritai, nežinau, kuo ten tie pamatai tokie svarbūs žmogui buvo. Gal tiesiog brangūs, kaip prisiminimas? Juk statyti galima būtų tik parengus detalųjį planą ir tik tuo atveju, jei tai būtų buvusi sodyba, o lentpjūvės juk nė vienas teismas nepripažins buvus gyvenamuoju sodybos namu.“
Čia prokuroras pastebėjo, kad byloje esančiuose slapta užfiksuotuose telefono pokalbiuose V.Vizbaras kone pusę metų kartojo, jog ir ant lentpjūvės pamatų bus galima vykdyti statybas, bet pats kaltinamasis tokių savo žodžių teigė nepamenąs.
V.Vizbarui „sukėlė nuostabą“, kodėl atsiskaityti už sklypo padalijimo darbus neatvyko pats kėdainiškis V.Grūdė, o vietoje jo 2 tūkst. litų atseikėjo V.Muntianas. Dar daugiau abejonių ši procedūra kelia ir teismui, mat slapta užfiksuotoje medžiagoje matyti, kaip V.Muntianas klausia, kiek jis skolingas už paslaugą, o į tai V.Vizbaras kukliai atsako: „Ką jūs, nieko, pirmininke.“
Po pasakojimų teisme dėl sklypo reikalų tvarkymo V.Muntiano prašymu, V.Vizbarui artimiausiu metu teks aiškintis ir dėl jam inkriminuojamo kyšininkavimo. Bylos duomenimis, per tarpininko vaidmenį atlikusį A.A.Balutį jis iš verslininkių L.Baranauskienės ir B.Jablonskienės į savo kišenę galėjo susižerti apie 100 tūkst. litų.