Aklieji nepasigedo neveikiančio muziejaus


2009-02-02
Vereta Rupeikaitė
Aklieji nepasigedo neveikiančio muziejaus

Prieš pusketvirtų metų Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) rūsiuose įrengtas muziejus neregiams laikinai neveikia, tačiau į jo duris niekas nebesibeldžia.

Erdvines instaliacijas primenančią muziejaus ekspoziciją „XXI amžiaus katakombos“ šventovės rūsiuose 2005 metų rugsėjį sukūrė Lietuvos ir užsienio šalių studentai, vadovaujami skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Roberto Antinio ir architekto Lino Tuleikio.

Ekspoziciją nurodyta lankyti visiškoje tamsoje. Lankytojai turi brautis pro kabančius daiktus, elastingas juostas, garsų, kvapų, pirštų lietimo erdves. Katakombas sudaro aštuonios skirtingos dalys: brasta, landa, sodas, pirmas slenkstis, riba, antras slenkstis, fragmentai, atmintis. Muziejaus anotacijoje rašoma, kad informacija lankytojams pateikiama Brailio raštu ir įprastais ženklais bei užrašais.

Paskambinus Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčią paaiškėjo, kad jau kelis mėnesius neįmanoma apžiūrėti minėtos ekspozicijos. Remontuojant vargonus, rūsio patalpos buvo užkrautos, į jas neįmanoma įeiti. Kai rūsiai bus iškraustyti, tada ekspozicija ir vėl bus tiek pat atvira, kiek ir iki tol.

Vienas iš ekspozicijos autorių - skulptorius Robertas Antinis prisipažino nežinąs, koks tolimesnis jos likimas. „Tik girdėjau, kad muziejus apsunkina bažnyčios darbą, dvasininkai negali bet kada priimti lankytojų. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas, berods, siūlė skirti pusę etato zakristijonui, kad prižiūrėtų muziejų“, - pasakojo skulptorius. Kūrinys, jo nuomone, turi būti ne tik sukuriamas, bet ir užtikrintas jo gyvavimas. Menininkas tiki, kad bet koks dėmesys neįgaliesiems yra reikalingas.

Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas aikšino, kad Neregių muziejus nėra užmirštas. Tačiau savivaldybė negali imti tiesiog finansuoti jai nepriklausančių įstaigų veiklos. Jei Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčios parapija rašytų kūrybinį projektą, galėtų pretenduoti į finansavimą. Apie tai esą buvo kalbėta ir su šventovės vadovais, ir su ekspozicijos autoriais, bet projekto niekas nepateikė.

„Visi, kas norėjo - pamatė, daugiau nėra ko ten eiti. Tos ekspozicijos likimo net nežinau“, - komentavo viešosios įstaigos „Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras“ direktorius Egidijus Urna.  Jis prisiminė, kad pačioje pradžioje susidomėjimas neregiams skirta ekspozicija buvo didelis, tik būdavo sudėtinga į jį patekti. Labai dažnai durys į rūsį būdavo užrakintos, surasti bažnyčios atstovą, kuris jas atrakintų, ne visada pavykdavo.

Naująją ekspoziciją lankė ne tik kauniečiai, bet ir neregiai iš kitų Lietuvos regionų, matė keletas užsieniečių. Regėjimo negalių turinčių žmonių atsiliepimai buvo įvairūs, kai kam patiko, kai kam buvo visiškai neįdomu.

„Ekspoziciją Sobore daug kas vertino kritiškai, ji neaktuali. Joje buvo išreikštas sveikų žmonių supratimas apie neregius, akli lankytojai naujų atradimų beveik nepatyrė“, - komentavo neregių organizacijos atstovas. Jo nuomone, minėta ekspozicija neturi išliekamosios vertės, visi, kam ji buvo įdomi, ją jau pamatė.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje veikianti šiuolaikinio meno paroda neregiams ir silpnaregiams „Muziejus neregiui“, E.Urnos teigimu, neregių taip pat vertinama nevienareikšmiškai, tačiau ji priimtinesnė.

Aklųjų atstovas paaiškino,  kad neregiai gali semtis pažinimo ir teatruose, ir koncertuose, ir įprastuose muziejuose. „Nors neregys nemato vaizdo, tačiau jaučia erdvę, gauna garsinę informaciją. Neregiui tik reikalingas palydovas, kuris galėtų nuvesti į tokias vietas, nepažįstamos erdvėse aklajam sunku orientuotis ir judėti“, - kalbėjo neregių organizacijos atstovas.

Regėjimo negalią turintiems žmonėms įdomūs tie muziejai, kuriuose leidžiama eksponatus pačiupinėti. Nors daugelyje lankytinų vietų kabo perspėjanti nuoroda „Eksponatų neliesti“, sutarus su administracija, neregių ekskursijoms padaromos išimtys.

„Paveikslų nepačiupinėsi, tačiau skulptūros, baldai, drabužiai, kiti daiktai - įdomūs liesti. Pažinimui tai, ko gero, labiau naudinga, nei specializuotos parodos neregiams“, - svarstė E.Urna.