Šiltėjantis klimatas tampa palankus pietinių nariuotakojų ir kitoms gyvūnų rūšims plisti į atšiauresnius regionus. Prieš keletą metų į Lietuvą atkeliavo didelis, gražus, į vapsvą panašus voras. Įvairiomis kalbomis jis ir vadinamas tiesiog vapsvavoriu, kadangi išvaizda panašus į didelę vapsvą.

Anot Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Modesto Ružausko, vapsvavoris yra vienas didžiausių ir gražiausių Europos vorų. Ne veltui šis voras buvo išrinktas 2005 m. Lietuvos nariuotakoju.

Vapsvavoriai yra kryžiuotinių šeimai priklausantys vorai, kurie mezga zigzaginį tinklą netoli žemės paviršiaus. Rugpjūčio mėnesį patelės deda kiaušinėlius, kurie paslepiami rutuliškame kokone. Gyvena vapsvavoriai gamtoje ir į namus netraukia. Maitinasi jie dažniausiai žiogais ir kitais panašiais vabzdžiais, kurių pas mus yra gausu.
Į Lietuvą vapsvavoriai atkeliavo mažiau nei prieš 10 metų ir palaipsniui išplito daugelyje šalies rajonų. Dažniau jie buvo aptikti vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose, praėjusiais metais stebėti ir Kauno apylinkėse. Šiemet vapsvavorius jau galima aptikti ir pačiame mieste.

"Nors šie vorai mėgsta įsikurti arčiau vandens, saulėtose pakelėse, tačiau Kaune jie paplito ne tiktai, pavyzdžiui, prie Neries, bet netgi ir miegamuosiuose rajonuose", – pastebėjo mikrobiologas.

Štai Partizanų gatvėje ties garažais, maždaug 20 m ilgio atkarpoje pavyko aptikti keturias vapsvavorių pateles bei jų kokonus. Anot M.Ružausko, tai rodo išties spartų šios rūšies plitimą. Nors vapsvavoris atrodo įspūdingai ir bauginamai, tačiau žmonėms jis nėra pavojingas, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje gyvenančių voragyvių.

"Pamačius didelį, geltonos ir juodos spalvų, baltais dryžiais pamargintą vorą tiesiog pasigėrėkime jo grožiu. Juk nedaug savo šalyje turime tokių gražių, egzotiškos išvaizdos vorų", – sako mokslininkas, pats laisvalaikiu mėgstantis fotografuoti gyvūnus.