Šokliams – išskirtinė aikštelė Vilniuje


2009-09-14
Dovilė Jablonskaitė
Šokliams – išskirtinė aikštelė Vilniuje

Sostinės jaunimą jau kuris laikas valdo naujas pomėgis – laipioti sienomis, vaikščioti tiltų turėklais, šokinėti per kliūtis. Tai – ne chuliganizmas, o judėjimo menas – parkūras. Nuo šiol vilniečiai turės savo parkūro aikštelę.

Šeštadienį judėjimo meno "Le Parkour" klubas "Vilnius Tracers" ir ES programa "Veiklus jaunimas" atidarė naują parkūro aikštelę prie Vilniaus pedagoginio universiteto – Studentų g. 39.

Pasak "Vilnius tracers" klubo atstovų, Lietuvoje parkūras populiarinamas jau penkerius metus. Manoma, kad šalyje iš viso yra apie 1 tūkst. treiserių.

Tikimasi, kad naujoji parkūro aikštelė taps vieta, kurioje šį judėjimo meną puoselėjantys žmonės galės saugiai ir taisyklingai tobulinti įgūdžius.

Be to, "Vilnius Tracers" klubo nariai siekia propaguoti sveiką gyvenseną bei ugdyti tokias jaunimo asmenines savybes kaip drąsa, pasitikėjimas savimi, kūrybiškumas, laisvas ir platus mąstymas. Todėl per aikštelės atidarymą jaunimas bus kviečiamas užsirašyti į nemokamas parkūro treniruotes.

Parkūras (pranc. parkour – distancija, kliūčių ruožas) – tai sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas neatsiejamas nuo judėjimo. Patekti iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau – toks pagrindinis šio judėjimo meno aistruolių tikslas. Viskas jų aplinkoje traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti, pasikliaujant vien savo, kaip asmens, galimybėmis.

Parkūras gimė 1987 m. Prancūzijoje. Jo pradininkais laikomi Davidas Belle‘as ir Sébastienas Foucanas. Žmonės, kurie užsiima parkūru, vadinami treiseriais (pranc. traceur). Pagrindiniai veiksniai, kuriuos naudoja treiseriai – tai jėga ir teisingas jos panaudojimas, mokėjimas greičiau nei kiti atsidurti reikiamoje miesto vietoje. Parkūro šūkis – nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti.

Medžiai, stogai, sienos – įprastos treiserių kliūtys. Labai svarbu reakcijos greitis ir mokėti įvertinti aplinką bei savo galimybes.