Penki metrai trisdešimt centimetrų – su didžiuliu džiaugsmu konstatavo Santakos parke šeštadienį betemstant kauniečiai entuziastai, išmatavę pastatytą didžiausią senį besmegenį mūsų šalyje.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Vilniečiai surengė sniego mūšį, kaip Kaunas galėtų išnaudoti ne kasmet regimas sniego pusnis? Tokia mintis ilgai kirbėjo 27-erių geodezininkui, renginių organizatoriui Šarūnui Dainauskui. Nors spaudžiant šaltukui neįmanoma suristi net ir nediduko sniego rutulio, kaunietis vis tik ryžosi kviesti bendraminčius statyti besmegenį milžiną.

Idėjos autorius neturi duomenų, ar Lietuvoje kada nors siekta didžiausio sniego senio rekordo. Tačiau jis tikras, kad šią žiemą niekas kitas nedrįso lipdyti rekordininko iš nelimpančio sniego.

Antai Latvijoje, Siguldoje, neseniai suręstas septynių metrų aukščio sniego galiūnas, pasak Š.Dainausko, lipdytas iš dirbtinio sniego.

Kauniečiams pagelbėjo savivaldybės atstovų atsiųstas "Kauno švaros" nedidukas traktorius, kuris sustūmė sniegą maždaug 20 m spinduliu buvusio stadiono apšvietimo stulpo link – šis atstojo besmegenio stuburą.

Š.Dainauskas prisipažino svarstęs, kaip padaryti sniegą lipnesnį. Būtų buvę galima apipurkšti vandeniu arba maišyti sniegą su druska – vis šiek tiek kibtų. Tačiau tai – nemenkos išlaidos, kurias užkrauti sau entuziastas nenorėjo.

Idėjos autorius pasirinko mechaninį puraus sniego įveikimo būdą – kojomis. Bet kaip prisikviesti kojų savininkus, kad šie sutiktų minti sniegą, kol šis taps kietas?

Kaunietis tai įstengė padaryti be jokios oficialios reklamos. Jis viso labo socialiniame tinkle "Facebook" paskelbė apie besmegenio statybos vietą ir laiką. Renginyje "galbūt dalyvausiantys" pasiskelbė daugiau nei trys šimtai "Facebooko" narių. Maždaug tiek, kaip spėja organizatoriai, pakaitomis apsilankė senio besmegenio statybvietėje.

Per sniego pusnis vorelėmis brido jaunos šeimos su vaikais, jaunimas, apsiginklavęs termosais, tačiau tik vienas kitas nešėsi sniego kastuvą. O juk į Santaką žmonės buvo kviečiami ateiti nešini ne tik karštu vynu ir šašlykais, bet ir darbo priemonėmis. Vis tik smalsių žiūrovų buvo daugiau nei pagalbininkų.

"Daugelis sniego skulptūros statytojus palaikė tik žvilgsniu iš tolo – gal bijojo, kad gaus į rankas kastuvą? Vieni norėjo prisidėti, kiti – pažiūrėti. Tai normalu", – ant tinginių nepyko Š.Dainauskas.