Pasaulis mini Šv.Valentino dieną


2009-02-14
Diena Media inf.
Pasaulis mini Šv.Valentino dieną

Ji tarsi žudikas skersgatvyje išdygsta iš po žemės ir duria peiliu tiesiai į širdį, - apie meilę sakė vienas klasikas. Vieni laiko ją kliūtimi gyvenime, kiti - gyvenimo prasme ir visa ko pradžia. Jai skirtą dieną vieni neriasi iš kailio, kiti ironiškai bumba, kad visa tai - išmonė ir komercija. Tačiau niekam niekada nesukliudys dar viena proga ištarti stebuklingąją frazę: „Aš tave myliu!“

Šiandien visas pasaulis mini Šv.Valentino dieną. Kas tas Valentinas? Kas ta meilė? Ir kaip ji gyvuoja krizės metu?

Legenda apie neklusnųjį Valentiną

Kaip ir Helovino, Šv.Valentino dienos šaknys siekia pagonybės laikus, kai per senovės romėnų pasilinksminimus vyrai nusiimdavo drabužius, čiupdavo bizūnus iš ožkų arba šunų odos ir pliaukšėjo jaunas mergeles, siekdami padaryti jas vaisingesnes. Ši šventė, vadinama Luperkalija, buvo rengiama kasmet vasario 15-ąją ir liko labai populiari net iki penkto amžiaus po Kristaus gimimo, nors imperatorius Konstantinas dar 313 m. paskelbė krikščionybę oficialia Romos imperijos religija.

„Krikščionys norėjo uždrausti šią šventę, bet ji buvo labai populiari, - aiškino Kolorado universiteto profesorius Noelis Lenski. - Tuomet krikščionys greičiausiai nusileido ir pasakė: gerai, bet vadinkime ją krikščioniška švente.“

Bažnyčia pasistengė šventę susieti su legenda apie Šventąjį Valentiną. Sakoma, kad trečiame mūsų eros amžiuje valdęs Romos imperatorius Klaudijus II, siekdamas sustiprinti savo armiją, uždraudė jauniems vyrams tuoktis. Valentinas neva pažeidė šį draudimą ir kelis kartus slaptai vedė. Už neklusnumą jis buvo nužudytas 270 m. vasario 14-ąją, teigia legenda.

Meilė pagal evoliucijos psichologiją

Žymiai sudėtingesnė mįslė, nei Šv.Valentino dienos atsiradimas, yra pati meilė. Daugybė mokslininkų bandė aiškintis, iš kur atsiranda tas nesuvaldoma trauka kitam žmogui.

Britų ekspertai meilės jausmą bando paaiškinti remdamiesi evoliucijos psichologijos dėsniais, rašo dienraštis „The Independent“. Ši teorija teigia, kad žmogus yra gyvūnas, todėl renkasi partnerį, kuris geriausiai tinka perduoti gerus genus palikuoniams.

Moteris traukia prie turtingų vyrų, nes turtai padeda aprūpinti šeimą. Aukšta padėtis visuomenėje yra aukšto intelekto, kitaip tariant, gerų genų požymis.

Tas pats rūpestis dėl giminės pratęsimo vyrus traukia prie jaunesnių moterų, nes jos yra sveikesnės ir vaisingesnės. Tai paaiškina ir blondinių patrauklumą: šviesūs plaukai suvokiami kaip jaunystės požymis.

Kalbant apie išvaizdą, abiem lytims patinka simetriškumas - tai irgi yra gerų genų požymis. Kitos patrauklios savybės priklauso nuo kultūros. Pavyzdžiui, Afrikoje patrauklesnės atrodo stambesnės moterys, nes jos yra labiau ištvermingos. Tuo tarpu Vakarų Europoje įsigalėjo liekno kūno kultas.

Meilės šaknys - smegenyse?

JAV Ratgerso universiteto antropologė Helen Fisher, parašiusi kelias knygas apie meilę, šio jausmo šaknis rado žmogaus smegenyse. Pasak mokslininkės, šis organas turi tris sistemas, atsakingas už poravimąsi ir reprodukciją.

Pirmoji sistema lemia seksualinį potraukį, kuris verčia žmogų žvalgytis partnerio. Antroji yra romantiškos meilės sistema, verčianti žmogų visą savo energiją skirti tik vienam asmeniui. Pagaliau prisirišimo sistema leidžia toleruoti partnerį bent tiek laiko, kiek reikia vaikui užauginti.

H.Fisher pabrėžė, kad tai yra ne meilės etapai, o smegenų sistemos. Jos gali veikti nepriklausomai viena nuo kitos, bet idealūs santykiai tampa tik tuomet, kai visos trys veikia darniai.

Meilė daro stebuklus

Mokslininkai bando tapatinti meilę su poravimusi, reprodukcija ir kitais biologiniais terminais, o poetai sako, kad tai yra stebuklas. Iš tiesų, meilė daro stebuklus, ir per įsimylėjėlių šventę jų būna itin daug. Štai Japonijoje artėjant Šv.Valentino dienai gimė veršiukas su širdies formos balta dėme ant kaktos. Šimtai žmonių pradėjo plūsti į netoli Tokijo esančią fermą, kad pamatytų nepaprastą gyvūną. Jis gavo vardą Ha-chan, kas japonų kalba reškia „širdis“. Tiesa, veršiukui dabar pačiam belieka viltis didelio stebuklo, nes jeigu niekas jo nenupirks, negailestingas šeimininkas jį atiduos mėsininkui.

Dar vieną gražią išdaigą gamta iškrėtė prieš tūkstančius ar net milijonus metų, bet ji tapo žinoma tik šią savaitę. Interneto paieškos sistemos „Google Earth“ vartotojai išsiaiškino, kad Zadaro kanale prie Kroatijos krantų esanti Galesniako sala turi širdies formą. Salos savininką greitai užplūdo porų iš viso pasaulio prašymai joje praleisti Šv. Valentino dieną.

Mažytis stebuklas prieš įsimylėjėlių dieną įvyko ir Pažadėtojoje žemėje, kur žmonės jau ilga laiką gyvena blokados sąlygomis. Po metų pertraukos Izraelis leido eksportą iš neseniai karo nuniokoto Gazos ruožo. 25 tūkst. palestiniečių išaugintų gėlių šiandien turėtų pasiekti Europos šalis.

Meilė krizės metu

Meilės šventė konflikto zonose gyvenantiems žmonėms neneša daug džiaugsmo. Bet ir visame pasaulyje Šv. Valentino dieną kiek temdo pasaulį sukrėtusi ekonomikos krizė. Gėlių ir dovanų pardavėjai baiminasi, kad žmonės neturės arba pašykštės pinigų mylimiesiems.

JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos atlikta apklausa parodė, kad kiekvienas amerikietis Šv. Valentino dienos dovanoms, vakarienėms ir pramogoms šiemet vidutiniškai išleis 102 dolerius (272 litus) - dvidešimčia dolerių mažiau, nei išleido pernai. Nepaisant to, mažmeninės prekybos pardavimai įsimylėjėlių dieną vis tiek bus įspūdingi ir sieks 14,7 mlrd. dolerių.

Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos viceprezidentė Ellen Davis nepraranda optimizmo: „Manau, žmonės bandys sumažinti kitas išlaidas, kad Šv. Valentino dieną galėtų jaustis nevaržomi.“

Kita vertus, pamaloninti mylimą žmogų ir išreikšti jausmus puikiai galima neišleidus nė skatiko. Malonus ir nuoširdus žodis, žvilgsnis arba gestas kartais būna brangesnis už visus pasaulio turtus. Jeigu tai yra poetų išdainuota stebuklingoji meilė, o ne mokslininkų aiškinamas poravimasis arba reprodukcija.