Fenomenas iš dūminės gryčios


2008-05-02
Virginija SKUČAITĖ
Fenomenas iš dūminės gryčios

Kartų namuose gyvenantis šimtametis Vaclovas Venclova, lengva ranka išdalijęs savo materialųjį turtą ir tebedalijantis dvasinį, vadina save turtingu ir laimingu žmogumi.

Nors ir netekęs abiejų kojų, Vaclovas (taip jį vadina visi Kartų namų gyventojai) nenustygsta žmonėms su judėjimo negalia skirtame vežimėlyje. „Jis mėgsta dainuoti, pokštauti, deklamuoti, dainuoti ir net šokti susikibęs rankomis su kokia nors moterėle, – sakė Kartų namų direktorė Ilona Klimantavičienė. – Kai išvežame į kiemą, būtinai prašo palikti vežimėlį prie gėlyno, kur apglosto, pakalbina kiekvieną jam pasiekiamą gėlę.“

Šį pomėgį Vaclovas išsiugdė savo sodyboje Aleksote. Beje, tą sodybą, kai apsigyveno Kartų namuose, padovanojo miesto savivaldybei, paprašęs skirti ją jaunoms vienišoms mamoms su vaikučiais. Už šį poelgį prieš porą metų miesto meras jam įteikė Gerumo plytą.

Gyvendamas Kartų namuose, pats sukonstravo įvairių senojo kaimo žemės ir namų ūkio mediniųpadargų: grūdų valymo mašiną, mintuvus, rankinį malūną, audimo stakles ir daugybę kitokių. Įdomu tai, kad Vaclovo sukonstruotomis miniatiūrinėmis audimo staklėmis galima austi – tai liudija paties meistro pradėta austi juosta.

„Polinkį į meistrystę paveldėjau iš tėvo, kuris buvo pats pagaminęs tikras audimo stakles. Paveldėjau iš jo ir gerą sveikatą, o ilgaamžiškumą man užtikrina gimimas dūminėje gryčioje – esu gerai impregnuotas dūmais“, – nusijuokė Vaclovas.

Šimtametis pasigyrė turėjęs turtingą monetų kolekciją. Jas pradėjęs kolekcionuoti vaikystėje, kai aptiko pirmąsias monetas kasinėdamas tėvų sodyboje, Pasvalio rajone. „Gerai, kad pavyko išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančias monetas. Dabar jos padėtos saugioje vietoje, bet norėčiau visą kolekciją padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui“, – tvirtino senolis.