Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Bažnytinio paveldo muziejus
2009-10-20
Jūratė Žuolytė
Nemaža dalis bažnytinio paveldo metams bėgant dingo ar buvo sunaikinta. Tačiau tai, kas liko, dabar bus prieinama visiems Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje.
Naujasis muziejus įsikūrė sostinėje, Šv. Mykolo bažnyčioje, kurioje kadaise buvo įsikūręs bernardinių vienuolynas, vėliau veikė architektūros muziejus. Šiandien čia laukiami visi, kuriems įdomi religijos ir meno istorija.
Parodos muziejuje nuolat keisis. Pirmoji paroda nustebins supažindama lankytojus su Katedros lobynu, kitose bažnyčiose rastais turtais. Paklaustas apie bažnytinį paveldą Lietuvoje istorikas daktaras Mindaugas Paknys neslepia: liturginiai daiktai dažniausiai būdavo iš aukso, sidabro, todėl būdavo perdaromi, išlydomi. Taip pat per karus, miestelių gaisrus degė bažnyčios, todėl paveldas stipriai nukentėjo.
"Kita vertus, daugelis bažnyčių turi tęstinumą, kurio neturi, pavyzdžiui, dvarai, – pastebėjo pašnekovas. – Paprastų meno kūrinių pranykę yra kur kas daugiau. Bažnyčios kas ką gavo, tas saugojo ir daug kas yra likę. Kita vertus, tą procentą nusakyti sudėtinga. Mes, meno istorikai, kurie domimės senąja daile, pastebime, kad dauguma senųjų meno kūrinių yra bažnytinės dailės: altoriai, liturginiai daiktai, paveikslai."
Kokie įspūdingiausi bažnytinio paveldo eksponatai išliko iki šių laikų? Tai unikalūs altoriai, liturginiai drabužiai ir reikmenys, įvairūs procesijų reikmenys. "Vienas antkapis yra ir durys į zakristiją. Jis turbūt išvis išskirtinis, vienintelis Lietuvoje, – pastebėjo M.Paknys. – Antkapis, įrengtas duryse, simbolizuoja perėjimą iš vieno gyvenimo į kitą."
Didžioji dalis muziejuje eksponuojamų objektų pagaminta Lietuvoje, tačiau nebūtinai vietinių meistrų. XVII–XVIII a. daugelis geresnių, brangesnių meistrų buvo atvykėliai, bet jie kurdavo vietoje. Nemažai auksakalystės dirbinių atvežtų iš Augsburgo, kuris garsėjo šiuo menu, taip pat Lenkijos įvairių centrų. Tačiau paveikslai, altoriai, anot ekspertų, dažniausiai būdavo daromi vietoje.
