Dažniausiai erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu, mat ji yra neatsiejama meilės žaidimo dalis. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, šlapimo pūslės pertempimo, kitų erotinių ir neerotinių dirgiklių.

Erekcija pasitaiko ir aktyvaus miego metu. Berniukams erekcija kyla ir tuomet, kai jie dar būna motinos gimdoje. Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių yra normalus ir sveikas reiškinys.

Jei ramybės būklėje varpa yra 5-7 cm ilgio, tai sustandėjusi ji tampa 15-16 cm (kartais, bet retai, siekia net 20 cm) ilgio ir 2-2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3-4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės.

Erekcija sukeliama padirginus varpos galvutę, kur jaudinimas per nervų sistemą pasiekia nugaros smegenų centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia kraujo pritekėjimą. Kita vertus, ejakuliaciją sukelia simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.

Paprastai, erekcija sąmoningai nėra kontroliuojama, tačiau sveikam vyrui pavyksta ją išlaikyti kiek ilgiau. Tai ypač svarbu sekso metu. Tačiau erekcija gali sutrikti arba būti silpna dėl nepakankamos seksualinės stimuliacijos, nuovargio, psichinės traumos, apsinuodijimo maistu ir kitų priežasčių.