Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Valdžia piliečiams nori įsiūlyti virvę
2009-04-23
Gintautas Degutis
Vyriausybė vėl gavo pylos. Iki šiol ją gyrę ekonomikos ekspertai į šuns dienas išdėjo ekonomikos skatinimo planą ir įspėjo, kad visuotinės renovacijos planas nuskurdins žmones.
Planas pasmerktas žlugti
Ekonomikos skatinimo plano kertinis akmuo – visuotinė daugiabučių renovacijos programa. Vyriausybė neseniai nutarė pakeisti 2004 m. patvirtintą daugiabučių renovacijos programą ir nustatė, kad valstybė vietoj anksčiau buvusių 50 proc. nuo šiol finansuos tik 15 proc. namo renovacijos sąnaudų. Likusius 85 proc. sumos turės pakloti patys gyventojai.
Nutarta sukurti specialų fondą, kuris daugiabučių namų bendrijoms 20-iai metų teiktų lengvatines paskolas su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Tačiau Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis netiki, kad gyventojai sunkmečiu norės skolintis, net jei valdžia už atsisakymą renovuoti daugiabučius nuspręstų skirti baudas.
"Jau gal metus ar net daugiau siūlau tam tikrus būsto renovacijos programos pakeitimus. Jie gana radikalūs, bet dėl jų nesunkiai būtų galima įdarbinti apie 100 tūkst. vyrų. Prie kiekvieno renovuojamo namo po 50 žmonių pastačius ant pastolių, pusė nedarbo problemos būtų išspręsta. Siūlau priverstinę renovaciją, neklausiant gyventojų, neimant iš jų jokių pinigų ir neverčiant jų skolintis. Manau, kad būtent šie dalykai buvo pagrindinės kliūty, dėl kurių renovacija strigo. Bet Vyriausybė iš esmės pasiliko prie tos nuomonės, kad žmonės turi skolintis renovacijai, o jei nesiskolins – kada nors bus įvestos kažkokios baudos. Man toks skatinimo planas panašus į virvutės stūmimą, kai reikėtų ją traukti. Klausimas, ar tuos pinigus kas nors paims. Aš tuo netikiu", – dėstė R.Kuodis vakar Seimo Europos informacijos biure vykusioje diskusijoje "Lietuvos ekonomika – kaip įveiksime pasaulinės krizės iššūkius?"
Reikės mokėti dvigubai
Lietuvos banko atstovas skaičiuoja, kad dabar už standartinio 60 kv. m dviejų kambarių buto šildymą kas mėnesį vidutiniškai tenka mokėti maždaug po 375 litus. Per visą šildymo sezoną susidaro 2250 litų suma. Po renovacijos sąskaita teoriškai turėtų sumažėti perpus – iki 1125 litų. Tačiau prie jos reikia dar pridėti mokesčius už paskolą, kuriuos reikės mokėti visus metus, ne tik šildymo sezoną. Vien 3 proc. palūkanos nuo maždaug 40 tūkst. litų kredito per metus sudarys 1200 litų, be to, pačios paskolos per metus reikėtų sumokėti 2000 litų. Taigi, po renovacijos iš viso per metus tektų mokėti 4325 litus, arba 2075 litais daugiau negu prieš ją. Ir taip 20 metų.
R.Kuodžio nuomone, net klaikiai neefektyviems namams, kurių butų savininkai kas mėnesį už šildymą moka po 600 litų, imti paskolos vis dar neapsimoka.
Ūkio viceministras Rimantas Žylius sutiko su R.Kuodžio skaičiavimais. Anot jo, renovacijos programa negali būti pradėta tol, kol nebus naudinga gyventojams.
Judame per lėtai
Ūkio viceministras vakar pristatė, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą.
"Ekonomikos skatinimo planas buvo sukurtas tam, kad duotume verslui laiko prisitaikyti prie naujos realybės. Plano tikslas – pristabdyti ekonomikos leidimąsi, sudarant verslui galimybes skolintis, gerinant pastatų energinį efektyvumą, spartinant ES lėšų panaudojimą", – kalbėjo R.Žylius.
Tačiau jis pripažino, kad kol kas nuveikta labai nedaug. Su bankais pasirašytos sutartys dėl mikrokreditų įmonėms, iki 1 mlrd. litų padidintas verslo fondas ir pasirašytos pirmos sutartys renovuoti viešuosius pastatus.
"Mes dažnai girdime: planas geras, bet jūs jo neįvykdysite, arba bus jau per vėlu – kai pinigų jau nebereikės. Judame maksimaliu greičiu bet jis dar nepakankamas", – pripažino viceministras.
Verslui trūko kantrybė
Valdžiai kritikos negailėjo ne tik ekonomikos ekspertai, bet ir verslininkai.
"Pastaruoju metu atrodo, kad Lietuva iš tikrųjų yra drąsi šalis. Pas mus mokesčių surinkimo planas vykdomas vos 70–80 proc., bet dėl to niekas nedaroma. Kitos šalys skatina vartojimą, o mes – taupome. Lietuva investicijų programą kerpa beveik milijardu litų, kelių fondą – beveik 600 mln. litų. Jei paanalizuotume tas investicijų programas, pamatytume, kad ten yra dalykų, kurie atsipirktų po pusmečio ar metų – elgiamės išties drąsiai", – emocingai kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagiskas.
Jis taip pat išpeikė ir ekonomikos skatinimo planą. Esą bankų vadovai sako: "Mes pinigus paimsime, bet į rinką nepateks nė vienas litas. Savo pinigus pasiliksime, o skolinsime tuos, kuriuos gausime iš valstybės."
S.Besagirskas taip pat pabrėžė, kad valdžia skolinga verslui dar labai daug pinigų. "Valdžia galvoja, kaip čia paskolinti verslui pinigų, bet gal pirmiau reikėtų atiduoti skolas. Ministerijos gal ir atsiskaitė, bet savivaldybės skolingos verslininkams šimtus milijonų", – skundėsi LPK atstovas.
Be to, jis siūlė nelaukti visiškos griūties ir kuo greičiau skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo.
Europos pastangos kovojant su krize
Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktorius Vidmantas Purlys pristatė, kokius ginklus kovodama su finansų krize naudoja ES:
Dar pernai lapkritį patvirtintas Europos ekonomikos gaivinimo planas. Nuspręsta, kad pirmaeilis uždavinys – stabilizuoti ES bankų sektoriaus veiklą.
Europos investicijų bankas skyrė 30 mlrd. eurų (103,5 mlrd. litų) paramą mažoms ir vidutinėms Bendrijos įmonėms.
Siekdama atkurti pasitikėjimą bankais, verslu ir valdžia, skatinti paklausą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas. ES patvirtino ir 10 punktų Bendrijos ekonomikos gaivinimo planą. Jame išskirtos prioritetinės sritys: investuoti į žmones, švietimą, infrastruktūrą, energetikos efektyvumą, skatinti konkurencingumą.
Taip pat nuspręsta 1,5 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 200 mlrd. eurų (690 mlrd. litų), skirti paramai ir Bendrijos šalių ekonomikai gaivinti.
Švedijos ir Baltijos elektros jungčiai skirta 175 mln. eurų (604 mln. litų). Finansavimas numatytas Lietuvai, Latvijai ir Švedijai. Tačiau jis bus skirtas tik tuomet, jei projektas iki 2010 m. pabaigos pasieks investicijų stadiją.
ES struktūrinių fondų paramos programoms papildomai skirta 6,3 mlrd. eurų. Taip pat nuspręsta leisti iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo remti nuo krizės nukentėjusias įmones (manoma, kad 2009 m. darbo ES neteks 3,5 mln. žmonių, o 2010 m. nedarbas ES pasieks 10 proc.).
Šiemet dar padidinamas biudžeto subalansavimo finansavimas – iki 50 mlrd. eurų (jau skirta: Vengrijai – 6,5 mlrd., Latvijai – 3,1 mlrd., Rumunijai – 5 mlrd. eurų).
Per G 20 susitikimą Londone nutarta išplėsti TVF galias ir finansinius išteklius (nuo 250 iki 750 mlrd. JAV dolerių).
