Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tramvajaus laukia renesansas?
2009-04-07
Renaldas Gabartas
Ilgą laiką brandintą Vilniaus tramvajaus statybų idėją po savivaldybės rinkimų nustelbė metro šalininkų balsai. Tačiau akivaizdu, kad dėl ekonomikos krizės pastarasis projektas taip pat bus ilgam pamirštas. Kas vietoj to?
Svarbiausia problema
Sociologinės apklausos duomenimis, transporto spūstis didmiesčiuose, kaip labiausiai erzinančią problemą, nurodo 52 proc. gyventojų. T. y. beveik dvigubai daugiau nepatenkintų nei besiskundžiančių nacionaliniais sveikatos apsaugos sistemos ypatumais.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dėl nuolat didėjančio eismo intensyvumo miestiečiai priversti gaišti laiką spūstyse, bergždžiai eikvoti pinigus ir kvėpuoti užterštu oru (miesto eismui tenka 40 proc. išmetamo anglies dvideginio ir 70 proc. kitų taršalų). Be to, važinėti tokiomis eismo sąlygomis pavojinga – vienas iš trijų eismo įvykių, kai nukenčia žmonės, įvyksta miestuose.
Pasiūlymų, kaip spręsti įsisenėjusias miesto transporto problemas, vakar Seime surengtoje konferencijoje "Saugumas keliuose" pažėrė keletas šios srities ekspertų iš Prancūzijos, Švedijos ir Norvegijos. Jų teigimu, geriausių rezultatų pasiekiama diegiant efektyvias transporto valdymo sistemas ir racionaliai keičiant miestų transporto infrastruktūrą.
Prancūzų patirtis
Prancūzijos ambasados Lietuvoje Ekonomikos ir prekybos skyriaus patarėjas Georges'as Rengnier pastebėjo, kad 1973-iųjų naftos krizė apnuogino tokias pat skaudžiausias Prancūzijos didmiesčių problemas, kurias dabar įvardija lietuviai.
"Miestų plėtra ir svarbiausių traukos centrų – prekybos ir laisvalaikio centrų, pramoninių kvartalų, mokslo įstaigų, miegamųjų rajonų – išdėstymas lėmė, kad daugybė žmonių kasdien ryte ir vakare patekdavo į transporto spūstis. Pradėjus diskutuoti šiais klausimais, buvo priimta keletas politinių sprendimų, kurie šiandien vadinami sėkmingais. Vienas jų – tramvajaus atgaivinimas", – pasakojo G.Rengnier.
Jo teigimu, XX a. pradžioje tramvajų turėjo daugelis Europos didmiesčių, tačiau ilgainiui ši viešojo transporto rūšis buvo nustelbta lengvųjų automobilių. Kai šių skaičius perkopė tam tikrą kritinę ribą ir tapo papildomų problemų šaltiniu, tramvajus buvo prisimintas kaip viena efektyviausių transporto priemonių. Aštuntajame dešimtmetyje tramvajui reikalinga infrastruktūra buvo pradėta montuoti aštuoniuose didžiausiuose Prancūzijos miestuose. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad tramvajus yra tylesnis, greičiau įrengiamas ir maždaug triskart pigesnis nei metro.
Lietuva nepribrendo?
Kitomis akimis į tramvajų pažvelgti paskatino bendrovės "Translohr" sukurti vieno bėgio tramvajai. Pirmoji jų linija Prancūzijoje, Klermone-Ferane, atidaryta vos prieš porą metų. Šiuo metu analogiški projektai įgyvendinami Sen Deni (Paryžiaus priemiestis), L'Akviloje (Italija), Mestrėje (iki Venecijos, Italija) ir Šanchajuje (Kinija).
G.Rengnier teigimu, vienabėgiai tramvajai iki 30 proc. pigesni nei įprasti, o jo linijos tiesimas sukelia mažiausiai chaoso mieste. Studijos rodo, kad tokius projektus geriausia diegti miestuose, turinčiuose maždaug 600 tūkst.–1 mln. gyventojų.
Teoriškai Vilniuje tramvajus turėtų būti rentabilus, tačiau sostinės savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" vadovas Vaidotas Antanavičius abejojo, ar tramvajaus vagonai nevežios oro.
"Tramvajus gali judėti greičiau už kitas viešojo transporto priemones ir vienu metu pervežti daugiau žmonių. Tačiau susiformavę gyventojų įpročiai, miesto rajonų išsidėstymas kelia abejonių, ar tikrai Vilniuje jis turės pakankamai keleivių, todėl investicija į šią sistemą vargu ar bus toks efektyvi kaip kituose ES didmiesčiuose", – sakė V.Antanavičius.
Jo teigimu, trečdalio sumos, kurios reikėtų tramvajui Vilniuje įrengti, pakaktų visam sostinės autobusų parkui atnaujinti.
