Skolininkų namuose — nerimo nuotaikos


2008-05-02
Skolininkų namuose — nerimo nuotaikos

Didėjant palūkanoms ir būtiniausių produktų kainoms, vidutinį atlyginimą gaunantiems žmonėms grąžinti būsto paskolą ir mokėti palūkanas tapo nepakeliama našta.

Neįvertintos rizikos aukos

„Dauguma paėmusiųjų paskolą būstui įsigyti nurodė, kad svarbiausia skolinimosi priežastis – nuosavo būsto poreikis. Antra priežastimi buvo palankios bankų skolinimo sąlygos, trečia – optimistinės šeimos pajamų perspektyvos“, – apibendrindamas Lietuvos banko užsakymu atlikto tyrimo duomenis, sakė šio banko Ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

Pernelyg didelis optimizmas ir pasitikėjimas savo finansine ateitimi pakišo koją ne vienam mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiam žmogui. Šiandien beveik pusė iki 3000 litų mėnesinių pajamų turinčių šeimų pripažįsta, kad būsto paskola joms yra pernelyg didelė našta. Paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti šios šeimos kas mėnesį išleidžia mažiausiai trečdalį savo pajamų – tai yra daugiau nei 1000 litų. Kas trečia tokia šeima sunerimusi dėl savo galimybių grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas jau artimiausioje ateityje.

Vilnius – skolininkų miestas

Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 10,3 proc. Lietuvos namų ūkių. Daugiausia paskolų Lietuvoje suteikta per patį nekilnojamojo turto kainų kilimo bumą – 2006–2007 metais. Pusė visų būsto paskolų paimta Vilniuje. Kas penktas paėmęs būsto paskolą gyvena Kaune arba Klaipėdoje, tik 4 proc. būsto paskolų išduota kaime gyvenantiems žmonėms.

Apklausos metu pastebėta, kad būstui skolinasi didesnes pajamas turintys žmonės. Šeimų, paėmusių būsto paskolą, mėnesio pajamų vidurkis yra 4600 litų, o bendras šalies namų ūkių mėnesio pajamų vidurkis yra 2300 litų.

Bankai griežtina toną

Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje netikėtai sutapo Lietuvoje veikiančių bankų galimybės ir gyventojų nenoras skolintis. Bankai, po JAV kilusios būsto paskolų ir nekilnojamojo turto rinkos krizės, ėmėsi griežtinti paskolų išdavimą. Tam įtakos turi ir besikeičianti Lietuvos ekonominė situacija, prastėjančios Lietuvos gyventojų galimybės grąžinti paskolas.

Statybų projektus pradėjusios įmonės skundžiasi, kad negauna skolon kartais visai menkų, palyginti su bendra projekto verte, sumų, todėl nebegali baigti pradėtų statybų. Tuo tarpu pirkėjai neskuba pirkti iš anksto, laukdami kainų kritimo.

„Paprašyti įvardyti didesnį susirūpinimą keliančius ekonominės veiklos sektorius, didžioji dalis bankų nurodė transporto ir nekilnojamojo turto, o namų ūkių padėtį bankai įvertino palankiai – daugiau kaip pusė bankų mano, kad ji išlieka gera“, – bankų apklausos rezultatus komentavo M.Leika.

Dauguma apklausoje dalyvavusių bankų ribojo paskolų teikimą nekilnojamojo turto vystymo, statybos sektoriams. Bankai atsisako finansuoti nekilnojamojo turto projektus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – dėl sumažėjusios paklausos ir lėtėjančio gyventojų pajamų augimo.