Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Seną uždarysime, naujos nestatysime?
2008-09-19
Gintautas Degutis
Politikai prieš rinkimus žada dar kuriam laikui išsaugoti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir pastatyti naują. Tačiau nacionalinio investuotojo "Leo LT" strategijoje aiškiai parašyta – naujos AE gali ir nebūti.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Vakar Vyriausybėje buvo pristatyta nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" strategija. Dokumente, turinčiame numatyti būtiniausius darbus, konkretumo, regis, yra tiek pat, kiek penkiamečio braižytame žemėlapyje.
Kol kas nežinoma, nei kokios galios bus būsima elektrinė, nei kada bus skelbiamas konkursas reaktoriams pirkti, kokie bus reikalavimai, nei iš kur atsiras naujai AE reikalingi milijardai litų. Tai numatyti reikėtų kuo greičiau, nes trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso premjerui Gediminui Kirkilui aiškiai pasakė: diskusijų dėl IAE veiklos pratęsimo nebus.
"Ignalina, kad būtų visiškai aišku, yra teisinis įsipareigojimas stojimo į ES sutartyje. Teisiniai įsipareigojimai nėra Lietuvos ir EK diskusijų objektas. EK gali tik pasakyti – sutartis reikia gerbti", – Briuselyje bendroje spaudos konferencijoje su G.Kirkilu tvirtino EK vadovas.
Apsidraudė iš anksto
Taigi aišku, kad IAE dienos suskaičiuotos. O naujos elektrinės statybų klausimas vis dar labai painus. Po slaptumo sraiste pridengtoje "Leo LT" veiklos iki 2022 m. stategijoje yra numatyti aštuoni rizikos veiksniai, galintys lemti, kad naujos atominės elektrinės projektas liks neįgyvendintas. Dar 10 veiksnių galėtų sutrukdyti jį įgyvendinti laiku ar pabranginti.
Nauja atominė jėgainė gali būti nepastatyta, jeigu vėluotų ar būtų neatlikti papildomi darbai Lietuvoje, sutriktų žemės išpirkimas, dėl "Leo LT" finansinio pajėgumo, elektros gamybos kainos svyravimo rinkoje, projektą įgyvendinančių asmenų kompetencijos, netinkamos partnerystės schemos, galimybių panaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus.
"Leo LT" finansinis pajėgumas, papildomų darbų Lietuvoje vėlavimas ar neatlikimas ir teisių į žemę įgijimas – veiksniai, dėl kurių galėtų būti neįgyvendinti visi keturi projektai.
Atominė bus, bet mažesnė
Tačiau ūkio ministras Vytas Navickas ir bendrovės "Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis šventai įsitikinę, kad viskas bus gerai.
"Atominę statysime. Matome dar šiokių tokių grėsmių ir iššūkių, bet šiandien labai daug aptarėme ir kliūtis įveikiame vieną po kitos", – po "Leo LT" strategijos pristatymo itin optimistiškai kalbėjo ūkio ministras.
"Realistiškai sudėliojome, ką "Leo LT" gali įvykdyti", – pridūrė R.Juozaitis.
Tačiau "Leo LT" užmojai mažėja. Mat dabar žadama statyti trečdaliu mažesnio galingumo elektrinę, nei buvo planuota anksčiau. Esą galiojant dabartinei kainų reguliavimo sistemai nacionalinis investuotojas pradžioje galės pastatyti du naujos AE reaktorius, kurių kiekvieno galingumas siektų po 1100 megavatų (MW). Tai 1200 MW mažiau, nei kalbėta anksčiau.
R.Juozaitis įsitikinęs, kad tai bus pakankamai galinga jėgainė. Lietuva sieks apie 1300 MW galios dalies, likusią dalį (900 MW) planuojama padalyti kitiems projekto partneriams. Tačiau vien tik Lenkija reikalauja 1200 MW, o kur dar kiti projekto partneriai – Latvija ir Estija.
Pats R.Juozaitis yra sakęs, kad visos trys partnerės pareiškė norus dėl maksimalaus galios poreikio, tačiau vakar jis patikino, kad Latviją ir Estiją tenkintų mažesni energijos kiekiai.
Net jei R.Juozaičio žodžiai pasitvirtintų ir latviams bei estams užtektų po 400–600 MW, galios vis tiek trūksta. Tiesa, neatmetama galimybė vėliau statyti ir trečią reaktorių.
Preliminarios kainos ir terminai
Taip pat vis dar neaišku, kokia dalis akcijų būsimoje elektrinėje atiteks Lietuvai.
"Sieksime išlaikyti lyderio pozicijas ir turėti 51 proc. akcijų. Susitikę su partneriais taip ir sakėme: 51 proc. ir ne mažiau", – tikino R.Juozaitis. Tačiau, anot jo, dėl to taip pat dar bus deramasi.
Labai miglotai kalbama ir apie lėšas, reikalingas statyti AE ir jungtims su Lenkija bei Švedija. Strategijoje rašoma, kad pirmasis reaktorius pradės veikti maždaug 2016–2018 m., antrasis – 2018–2020 m.
Dalyvavimas atominės projekte Lietuvai kainuos 17 mlrd. litų – 14 mlrd. litų atsieis pati elektrinė, o dar apie 3 mlrd. litų – elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją.
30 proc. AE statybų "Leo LT" planuoja finansuoti savo lėšomis, o 70 proc. – skolintomis.
Konfliktuoja su Kainų komisija
Neišspręsti ir nesutarimai su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). "Leo LT" siekia, kad Kainų komisija nekeistų reguliavimo kas savaitę, nes taip neįmanoma planuoti įmonės veiklos. Dėl to dabar vyksta diskusijos", – sakė "Leo LT" stebėtojų tarybos pirmininkas Julius Niedvaras.
Viršutines kainų ribas ketinanti apkarpyti Kainų komisija nori vertinti investicijas visose "Leo LT" bendrovėse atskirai. Tuo tarpu nacionalinis investuotojas siekia, kad investicijos būtų vertinamos visos "Leo LT" grupės mastu.
Briuseliui kyla abejonių
Ateityje gali kilti ir daugiau problemų. Briuselis nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimas jau dabar kelia nemažai įtarimų. Įsigilinę ES biurokratai gali rasti ir gana rimtų pažeidimų. Tada veikiausiai tektų stabdyti ir visą AE projektą. Steigiant energetikos milžiną "Leo LT" Europos Komisijai daugiausia abejonių kelia privataus partnerio pasirinkimas.
EK komisarė Neelie Kroes Vyriausybei atsiųstame laiške teiraujasi, kodėl Lietuva nutarė įsteigti "Leo LT" ir įtraukti į ją privatų investuotoją – "Vilniaus prekybos" (VP) grupės valdomą bendrovę "NDX energija", kokios buvo alternatyvios sandorio struktūros ir kodėl jų buvo atsisakyta.
Be to, EK domina, kodėl nebuvo surengtas viešas konkursas privačiam investuotojui parinkti, kaip vyko investuotojo atranka ir kodėl Vyriausybė pasirinko būtent "NDX energiją".
Tarp kitų komisarės klausimų yra prašymas įrodyti, kad 500 mln. vienetų naujos emisijos "Leo LT" akcijų kaina – 14,28 lito už vienetą – yra tikroji rinkos kaina, taip pat įrodyti, kad Vyriausybė stengėsi gauti didžiausią "Leo LT" dalį, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, tai yra, kad 38,3 proc. "NDX energijos" dalis energetikos bendrovėje teisingai atitinka privataus verslo įnešto turto dalį, palyginti su Vyriausybės įnašu.
Amžiaus afera
EK taip pat prašo Vyriausybės pagrįsti metodą, pagal kurį VP grupė buvo išrinkta geriausia konkurso dalyve privatizuojant VST (tuomet – Vakarų skirstomuosius tinklus) 2003 m. ir kad jos pardavimo kaina atitiko rinkos sąlygas, o Vyriausybė pasistengė gauti maksimalią grąžą iš įmonės pardavimo.
Be to, prašoma pateikti skaičius, kiek VST buvo įvertinta 2003 ir 2008 m. sandoriuose – jei vertė smarkiai padidėjo, prašoma išsamiai paaiškinti, kas lėmė tokį didėjimą, o svarbiausia – nurodyti, kokį poveikį bendrovės vertei nustatyti 2003–2008 metais padarė dividendų išmokėjimai.
2003–2007 m. VST išmokėjo iš viso 937 mln. litų dividendų, o grynasis jos pelnas per šį laiką buvo 123 mln. litų. 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų paketas 2003 m. privatizuotas už 539,8 mln. litų, o šių metų sandoryje 97 proc. paketas įvertintas 2,734 mlrd. litų.
Derybininkui naujienų niekas nepasakė
Po Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manuelio Barroso pareiškimo, kad diskusijų dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo daugiau nebus, dienraštis nusprendė pasidomėti, ką toliau veiks Vyriausybės derybininkas su ES dėl IAE veiklos pratęsimo Aleksandras Abišala. Tačiau apie kategorišką J.M.Barroso pareiškimą Vyriausybės pasiuntinys net nebuvo girdėjęs.
"Iš kur jūs turite informacijos, kad derybos nutrūko ir kad mums nepavyks pratęsti IAE veiklos? Duokite man grįžti į Lietuvą ir paskaityti, kas ką rašo. Nes dabar mano turima informacija visai kitokia. Dirbam kaip dirbę, ir kuo toliau, tuo intensyviau. Bet dabar ne laikas kalbėtis. Esu Suomijos užsienio reikalų ministerijoje, turiu svarbesnių reikalų", – telefonu išrėžė A.Abišala ir baigė pokalbį.
