Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savas kiemas toliau negu Briuselis
2005-07-16
Atvykusi į Kauną, ministrė su ūkininkėmis nesuspėjo pasidalyti vargais ir džiaugsmais
Palikusios kasdieninius darbus vakar per du šimtus moterų iš visos Lietuvos sugužėjo į žemės ūkio rūmus. Kaune surengtas Lietuvos ūkininkių draugijos suvažiavimas.
Suvažiavimo dalyvių pasveikinti atvykusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė džiaugėsi, kad moterys nepasiduoda “reformų ir pertvarkymų smūgiams, blaškantiems Lietuvos kaimą”, aktyviai kuria kaimo bendruomenes ir puoselėja etnokultūrą. Tradicijos simbolį ministrė galėjo matyti prieš save - draugija savo globėjai įteikė didelį kepalą duonos.
K.Prunskienė savo ruožtu draugijos pirmininkei Marijai Račkaitienei dovanojo ŽŪM medalį bei pažėrė padėkos raštų. Pastarųjų apdovanojimų moterims negailėjo ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Susirinkusiųjų nusivylimui, ministrė renginyje neužsibuvo - diplomatiškai atsiprašiusi ūkininkių, K. Prunskienė skubiai išvyko į sostinę “derinti Briuselio projektų”.
Pranešimų apie kaimo problemas teko klausytis pačioms ūkininkėms. Kai kurios jų per pranešimus, lyg patvirtindamos mintį, jog moteris sugeba dirbti kelis darbus išsyk, skaitinėjo atsineštus laikraščius, taisėsi plaukus, kalbėjo mobiliaisiais telefonais. Atėjus balsavimo laikui, moterys vieningai keldavo korteles.
Tryliktus metus skaičiuojanti organizacija vienija moteris, “laikančias tris namų kertes”. Daugelis jų į Kauną atvyko iš atokiausių Lietuvos kampelių bei lietuvybės salos Lenkijoje - Punsko miestelio. Viešnia iš Lenkijos Aldona Vaicekauskienė, rankose laikydama glėbį savo darželio gėlių, akcentavo moterų kaip tradicijų ir etnokultūros puoselėtojų vaidmenį.
Jai pritarė moterys iš Petronių, pasakodamos apie savo atradimus: į darbą paleistas pas senolę rastas audimo stakles, duonkepes krosnis, viliojančias gardžiu kvapu, riebių kaimiškų sūrių spaudimo receptus. Moterų įkurtų amatų namų maisto produktus mielai perka tautiečiai, tačiau nėriniais, audiniais ir kitokiais rankdarbiais, anot darbštuolių, kol kas domisi tik užsieniečiai.
Kad Lietuvos kaimas atvykėlį džiugina ne vien duona su pienu, tikino ir Birutė iš Rusnės. Penkis hektarus žemės turinčiai ūkininkei daugiausiai problemų pridaro gamtos stichijos: “Pavasaris skandino dirvą - negalėjom sėti ir sodinti, o vasara laukus iškepino. Derlius bus blogas, žuvies irgi nėra”. Tačiau kaip ir kitos draugijos narės, Birutė nelinkusi nuleisti rankų.
Suvažiavimo dalyvės draugijos pirmininke perrinko Mariją Račkaitienę. Veikli moteris vardijo opiausias problemas: talentingiausi kaimo vaikai stokoja dėmesio ir galimybių atsiskleisti, užaugę veržiasi į miestus arba užsienį, todėl kaime daugėja senų, ligotų žmonių, o tinkamos medikų priežiūros dažnai nėra. Bendruomenės susiduria su kultūros įstaigų stoka - daugelis kaimo kultūros namų sunaikinta, likusieji aptriušo, bibliotekos negauna naujų knygų. Ūkininkėms nerimą kelia ir gauti raštai iš Vakarų skirstomųjų tinklų. Anot žemdirbių žmonų, nuo rugpjūčio pakilę tarifai kasmet aruodus turėtų patuštinti 4-10 tūkstančių litų.
