Nemuną valys biologiškai


2008-09-17
Rūta Stankevičiūtė
Nemuną valys biologiškai

Kauno nuotekų valykloje vakar paleisti biologiniai vandens valymo įrengimai. Specialistai šmaikštauja: Nemuno vandens gerti dar negalima, bet nuotekos į didžiausią upę nuo šiol ištekės iki 90 proc. švaresnės.

Prezidentas gėdino pažeidėjus

Vakar popietę į iškilmingą Kauno nuotekų valyklos teritoriją suvažiavo aukščiausi šalies ir miesto vadovai, Seimo nariai – visi skubėjo pasidžiaugti svarbiu Kaunui ir visai šaliai įvykiu. Po trejų metų intensyvių statybos darbų Kauno nuotekų valykloje paleisti biologiniai valymo įrenginiai.

"Civilizacija mums davė daug, bet ne atsakomybės jausmą. Pagaliau galime būti ramesni, nes ateinančioms kartoms Nemuną paliksime švaresnį", – sakė šalies Prezidentas Valdas Adamkus. Iki šiol, anot profesionalaus ekologo V.Adamkaus, intensyviai teršėme pagrindinę šalies upę, ne visa pramonės padaryta žala gamtai gali būti ištaisyta. Prezidento nuomone, kiekvienas iš mūsų turėtume susimąstyti, šalyje turi liautis akiplėšiškas įstatymų laužymas.

"Įstatymai laužomi, pažeidėjai nesiliauja daryti žalos gamtai. Pasižiūrėkite, kas vyksta pajūryje, Neringoje. Turime liautis niokoję gamtą, išsaugokime ją ateinančioms kartoms", – sakė V.Adamkus.

Čiaupą atsuko penkiese

Simbolinį naujųjų valymo įrengimų čiaupą pirmiausia atsukti ir įrengimus paleisti pabandė konsorciumo "WTE Wassertechnik" atstovas Ralfas Schroederis. Jam gelbėję Kauno miesto savivaldybės atstovai Kazimieras Kuzminskas ir Vygantas Gudėnas užduoties taip pat neįvykdė. Atidarymo ceremonijos vedėjas laimę pabandyti pakvietė aplinkos ministrą Artūrą Paulauską, tačiau ir šiam nesisekė. Biologinių vandens valymo įrenginių simbolinį čiaupą vienu pirštu atsuko V.Adamkus.

"Prezidento indėlis šiame projekte didžiulis, jis reikiamu momentu vis pastumdavo į priekį, kad greičiau užbaigtume projektą", – už pagalbą Prezidentui dėkojo bendrovės "Kauno vandenys" generalinis direktorius Vilius Burokas.

"Šios bendrovės direktorių pasikviečiau stažuotis į JAV prieš daugybę metų. Gera dabar matyti, kad tai, apie ką tuomet tik svajojome, tapo realybe – Kaunas turi modernius valymo įrengimus", – sakė V.Adamkus.

Didelis žingsnis į priekį

Aplinkos ministras pabrėžė, kad šių valymo įrenginių paleidimas yra didžiulė šventė visai aplinkosaugininkų bendruomenei.

"Tai yra gera žinia visiems, kiekvienam malonu matyti upių tėvą Nemuną švaresnį", – sakė A.Paulauskas. Jis skaičiuoja, kad iš Kauno į Nemuną patekdavo apie 25 proc. teršalų. Biologiniai įrenginiai ženkliai sumažins Baltijos jūros baseino taršą.
Ministras pastebi, kad kol kas Nemuną intensyviai teršia Kaliningrado srities įmonės, kurios nepakankamai išvalytas nuotekas leidžia į upę.
Statyti biologinius valymo įrenginius Kauno nuotekų valykloje buvo nuspręsta 2005 m., kai buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros, bendrovės "Kauno vandenys" ir konsorciumo "WTE Wassertechnik" bei bendrovės "Požeminiai darbai".


Skaičiai ir faktai

Modernių valymo įrenginių vertė – 74,9 mln. Lt.
Iš ES Sanglaudos fondas finansuota statybų dalis – 71 proc.
Iš šalies biudžeto skirta 29 proc.

Įdiegtos modernios technologijos

Nuotekų biologiniam valymui taikoma SYMBIO technologija. Iš nuotekų šalinamos organinės medžiagos, fosforo ir azoto junginiai. Veiklusis dumblas, atskirtas antriniuose sėsdintuvuose, grąžinamas į aerotankus.

Technologinis procesas aerotankuose kontroliuojamas ištirpusio deguonies, temperatūros, veikliojo dumblo koncentracijos davikliais. Deguonies režimas ir cirkuliacinio veikliojo dumblo grąžinimas yra visiškai automatizuoti.
Perteklinį dumblą sutankina mechaniniai tankintuvai, tuomet dumblas nukreipiamas į pūdymą, kur, sumaišius jį su pirminių sėsdintuvų dumblu, prasideda anaerobinis pūdymas – gaminamos biodujos.

Supūdytas dumblas nusausinamas ir išgabenamas į poligoną Zapyškio seniūnijoje. Per dieną sukaupiama apie 50 t nusausinto dumblo.
Iki biologinio valymo grandies įdiegimo nuotekų apvalymo efektas siekė 70–72 proc., dabar šis rodiklis išaugo iki 90 proc.