Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Naujos skolinimo taisyklės baugina ne visus
2011-09-09
Jolita Žvirblytė
Lietuvoje pristatyti Atsakingo skolinimo nuostatai labiausiai išgąsdino statybininkus – jie bijo netekti darbų. Tačiau neabejojama, kad vienodomis Lietuvos banko nustatytomis sąlygomis visi bankai neskolins ir ras būtų, kaip išjudinti nekilnojamojo turto (NT) rinką.
Ažiotažo nėra
Pagal Lietuvos banko patvirtintus Atsakingo skolinimo nuostatus nuo lapkričio 1 d. visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, užsienio bankų filialai ir kredito unijos gyventojams negalės skolinti daugiau kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės. Jeigu bus prašoma paskolos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, bankai paskolins tik 40 proc. vertės. O kredito gavėjo mėnesio išlaidos paskolai negalės būti didesnės kaip 40 proc. jo gaunamų per mėnesį pajamų. Įvesdamas šiuos nuostatus Lietuvos bankas deklaruoja, kad tai sutramdys gyvenimą ne pagal kišenę ir padės išvengti naujų NT kainų burbulų.
Apie tai, kad bankų suteikiamų paskolų sąlygos griežtės, t. y. jau nesugrįš į prieškrizinių metų lygį, pradėta kalbėti dar šių metų pradžioje. Tačiau, pasak NT pardavėjų, dėl to žmonės neskubėjo įsigyti būsto, nors kai kurie bankai suskubo jiems pasiūlyti būsto paskolas, siekiančias net 100 proc. įkeičiamo būsto vertės.
Pavėluotai ir per anksti
Dabar NT vystytojai baugina, kad su bankais jie nesusitars, nes tai padaryti ribos nuo lapkričio įsigaliosiantys Atsakingo skolinimo nuostatai. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.
"Natūralu, kad sumažės būstą galinčių įpirkti žmonių skaičius, todėl kris naujos statybos būstų paklausa. Vystytojai į tai reaguos nevystydami naujų projektų, pradės dominuoti senos statybos būstas. O tai reiškia, kad naujo būsto plėtra sulėtės", – prognozavo R.Dargis. Jam pritarė ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.
"Mes dar nespėjome atsigauti po krizės, o jeigu paklausa mažės dėl to, kad pagal naujus skolinimo nuostatus žmonės negaus paskolų, tai yra papildomas statybų sektoriaus stabdys. Priemonė yra gera, reikia kontroliuoti skolinimą, tačiau, mano manymu, tai daroma ne laiku. Tai daroma pavėluotai ir per anksti", – sakė A.Šaštakauskas.
Pasak jo, bankų paskolų išdavimo tendencijos ir NT plėtra yra glaudžiai susiję. Todėl, jeigu žmonės negalės pasiskolinti, NT vystytojai neplėtos projektų, o statybininkai neturės darbo. "NT sektoriui šie bankams keliami reikalavimai nebus jokia paskata, priešingai – stabdys", – apibendrino pašnekovas.
Skolinti daugiau įmanoma
Nors NT sektoriaus atstovai nerimauja, yra manančių, kad tai daroma nepagrįstai. Nors Atsakingo skolinimo nuostatai nesmerkiami, esą jie nieko nepakeis.
Bendrovės "RE/MAX Lietuva" regiono direktoriaus Žiuljeno Galecko nuomone, Lietuvos banko įsikišimas į paskolų suteikimo sąlygų nustatymą turės minimalią įtaką rinkai.
"Naujos statybos būstas dažniausiai parduodamas su daline apdaila. Taigi, po lapkričio 1 d. bankų klientams reiks ne tik 15 proc. pradinio įnašo, bet ir pinigų būstui įrengti. Net neabejoju, kad bankai ir NT vystytojai ras sprendimų. Vienas jų – būstus parduoti visiškai įrengtus arba paskolas perfinansuoti jau įrengus būstą, nes jį įrengus jo vertė išaugs ir paskola bus mažesnė nei 85 proc. Kitas galimas variantas pasiskolinti daugiau – užstatyti papildomą NT. Taip buvo daroma anksčiau, bus daroma ir dabar", – mano Ž.Galeckas.
Jo teigimu, dėl to niekas nepasikeis nei naujos, nei senos statybos rinkoje, neturės įtakos ir nuomos rinkai.
Turės konkuruoti
"Lietuvos banko nustatytos skolinimo sąlygos visus šalyje veikiančius bankus tarsi sustato į vieną eilę ir įpareigoja skolinti vienodai, be konkurencijos. Tačiau esu įsitikinęs, kad bankai suras būdų, kaip išsiskirti. Visi verslai suranda būdų kaip konkuruoti nepažeidžiant reguliavimų", – apibendrino Ž.Galeckas.
Kreditų biuro "Creditinfo" teisininkas Anatolijus Kisielis mano, kad bankų konkurencija nebus vykdoma didinant riziką, o šiuo metu rizikingiau nei kiti rinkos dalyviai skolinantys bankai bus priversti paklusti.
Paklaustas apie mažesnes galimybes žmonėms pasiskolinti, A.Kisielis, nemanė, kad ji sumažės. "Nesunku apskaičiuoti, kad, pvz., dviejų asmenų šeimos, kurios mėnesio pajamos siekia 4 tūkst. litų, galimybės įsigyti būstą su banko paskola bus gana geros. Nes 40 proc. šių pajamų sudaro 1600 litų. Tokią suma skiriant būsto paskolai grąžinti galima įsigyti padorų būstą", – teigė jis.
Todėl esą ir NT sektoriui nuogąstauti nėra ko.
Vidutinis bankų taikytas paskolos ir užstato santykis (proc.)
2006 m. 80
2007 m. 80
2008 m. 85
2009 m. 70
2010 m. 75
2011 m. I pusmetis 80
Paskolos įmokos ir pajamų santykis (proc.)
2006 m. 23,3
2007 m. 25
2008 m. 29,5
2009 m. 29,1
2010 m. 28
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai
