Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mokesčiai: nuo nelaimės iki išganymo
2004-04-24
Julius LENČIAUSKAS
Vyriausybės sudaryta ekspertų darbo grupė pateikė pasiūlymus dėl efektyvesnės mokesčių ir finansų politikos, siekiant padidinti valstybės investavimo patrauklumą ir šalies ūkio konkurencingumą
Apie tai kalbamės su darbo grupės nariu, Kauno technologijos universiteto docentu, socialinių mokslų daktaru Justinu RIMU.
- Kokius uždavinius Vyriausybė iškėlė darbo grupei?
- Pateikti pasiūlymus, kaip ir kokiomis ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis būtų galima padidinti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Darbo grupėje buvo aptarti valstybinio reguliavimo elementai, galintys turėti įtakos konkurencingumui ir investiciniam patrauklumui. Buvo apsistota ties mokesčiais bei valstybinio socialinio draudimo sistema, kaip vienu iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos valstybės patrauklumui investicijoms bei šalies ūkio konkurencingumui.
- Ar mokesčiai yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis valstybės patrauklumą investicijoms? Ar galima sukurti idealią mokesčių sistemą?
- Tais atvejais, kai kiti reikšmingi veiksniai, tokie kaip teisinis ir politinis stabilumas, veiklai reikalingų išteklių prieinamumas, infrastruktūra, yra vienodi ar labai panašūs, mokesčių sistema turi didelę reikšmę investicijų patrauklumui. Kalbant apie apmokestinimo sąlygas, pelno ir pajamų mokesčiai yra svarbiausias konkurencingumo veiksnys, o netiesioginiai mokesčiai (PVM, akcizas ir kt.) iš esmės turi nedidelę įtaką investiciniams sprendimams. Todėl pastaruoju metu Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vyksta ryžtingas pelno ir pajamų mokesčio tarifų mažinimo procesas. Vakarų Europos valstybės priverstos imtis atitinkamų priemonių, kadangi baiminamasi kapitalo nutekėjimo į kitas šalis, ypač po ES plėtros. Kalbant apie tai, ar galima sukurti idealią mokesčių sistemą, atsakymas - ne. Kiekvienos valstybės mokesčių sistema yra tam tikros socialinės ekonominės politikos įrankis. Mokesčių sistema privalo reaguoti į gyvenimo realijas ir keistis, priklausomai nuo socialinės ekonominės aplinkos. Taip pat ši sistema turi būti skaidri ir turėti kuo mažiau išimčių bei lengvatų.
- Ar Lietuvos mokesčių sistema turi konkurencinių pranašumų prieš kitas ES nares?
- Lietuva 2001 metais, priėmusi Pelno mokesčio įstatymą, reikšmingai sumažino nominalų pelno mokesčio tarifą nuo 24 iki 15 procentų. Anksčiau galiojęs įstatymas ir su 24 proc. tarifu turėjo patraukti daugiau investuotojų, tačiau užsienio kapitalas delsė. Taigi buvęs įstatymas pasitarnavo gal tik vietinių subjektų stiprėjimui, bet daugeliu atvejų sudarė prielaidas piktnaudžiavimui. Sumažinus minimalų pelno mokesčio tarifą ir reformavus pelno apmokestinimo elementus, smarkiai padidėjo pelno mokesčio įplaukos ir gerokai išaugo Lietuvos investicinis patrauklumas. Todėl šiandien galima konstatuoti, kad Lietuvos pranašumas prieš kitas ES nares kandidates yra tai, kad turime nedidelį pelno mokesčio tarifą. Pastarąjį faktą galime iliustruoti konsultacinių paslaugų įmonės “Ernst & Young” bei Europos ekonominių tyrimų centro 2003 metų rezultatais, kurie itin aktualūs mūsų valstybės konkurencingumui, nes siekė įvertinti kiekvienos būsimos ES narės efektyvų mokesčio tarifą. Pagal šiuos tyrimus Lietuvoje efektyvus vidutinio pelno mokesčio tarifas yra mažiausias ir sudaro 13,11 proc. Nedaug nuo mūsų atsilieka Kipras - 14,52 proc., o mūsų artimiausių kaimynų - Latvijos - 17,76, Lenkijos - 24,73 proc.
- Darbo grupė yra pateikusi siūlymą sumažinti gyventojų pajamų mokesčių tarifą nuo 33 iki 26 procentų. Kuo toks siūlymas pagrįstas ir kaip tai atsilieps biudžeto pajamoms?
- Pagal mūsų tyrimą dauguma įmonių kaip vieną pagrindinių trukdžių konkurencingumui nurodė per didelį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Dabartinė darbo pajamų apmokestinimo sistema mažina paskatą gamybai ir kapitalo taupymui. Darbdaviai neturi paskatos ir didinti darbo vietų. Priešingai - jas net mažina. Iš šalies išvežamas kapitalas, vengiama mokėti mokesčius, dalis atlyginimų išmokami “vokeliuose”. Paskaičiuota, kad papildomas 100 litų, patekęs darbuotojui “į rankas”, Lietuvos darbdaviui atsieina jau 204,68 lito. Tai yra bene daugiausiai tarp šalių ES kandidačių. Tuo tarpu Lietuva kvalifikuotų specialistų rinkoje turi būti pasirengusi konkuruoti su esamomis ir būsimomis ES narėmis. Geresnes pozicijas turi tos valstybės, kuriose mažesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Pavyzdžiui, Latvijoje jis sudaro 25 proc., Estijoje - 26. Todėl šio mokesčio mažinimas (nuo 33 iki 26 proc.) turėtų esminės įtakos pagerinant įmonių konkurencinę padėtį.
Sumažinus pajamų mokesčio tarifą, sumažėtų ir įplaukos į valstybės biudžetą, tačiau tai galima kompensuoti išplėtus gyventojų pajamų mokesčio bazę ir panaikinus apmokestinimo netolygumus bei PVM lengvatas. Tai sumažintų paskatas slėpti mokesčius, mokėti algas “vokeliuose” ir pan. Tada padidėtų vidaus prekių vartojimas.
- Daugelis Vakarų Europos valstybių taiko progresyvinę pajamų mokesčio sistemą. Yra siūlymų tokią taikyti ir Lietuvoje. Kokia Jūsų nuomonė?
- Pokario Europoje socialdemokratinės vyriausybės įvedė progresyvinius mokesčius kaip tam tikrus “socialinio teisingumo” mokesčius. Tačiau šiandieną yra kitos socialinės ekonominės sąlygos, juo labiau kad Lietuva taps ES nare, kur reikės išnaudoti kiekvieną konkurencinį pranašumą. Todėl ir turime rinktis, kas šiuo laikotarpiu geriau - socialinis teisingumas ar ekonominis efektyvumas? Darbo grupė, nagrinėdama šį klausimą priėjo išvadą, kad progresyvinio pajamų mokesčio įvedimas išbalansuotų santykį tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo ir sugriautų prielaidas Lietuvos konkurencingumui didinti.
- Kokias dar rekomendacijas darbo grupė pateikė Vyriausybei dėl mokesčių sistemos tobulinimo?
- Visų pirma, pasiūlyta sumažinti skirtumą tarp kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo. Tai yra sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 33 iki 26 procentų. Antra, nustatyti socialinio draudimo įmokų ribą iki 3600 litų, t.y. darbo užmokesčio sumai, gaunamai per 6300 litų, nebūtų skaičiuojamos SODRAI įmokos.
Įgyvendinus šias priemones valstybės biudžetas negautų apie 500 mln. litų pajamų, todėl buvo paruošti pasiūlymai dėl prarastų biudžeto pajamų kompensavimo. Tai - gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas, taikant 1-2 proc. nuo tam tikros turimo turto vertės, gaunamų pajamų natūra apmokestinimas, panaikinant tam tikrus gyventojų apmokestinimo netolygumus, gyventojų gaunamų palūkanų už indėlius ir vertybinius popierius apmokestinimas, dalies veiklos, kuria išduodami verslo liudijimai, apmokestinimas bendra tvarka, taikant 26 proc. tarifą. Taip pat PVM lengvatų sumažinimas ir autorinių sutarčių apmokestinimas bendrąja tvarka, taip pat taikant 26 proc. mokesčių tarifą. Visos šios priemonės leistų atsverti anksčiau minėtų biudžeto pajamų netektį.
