Mažas sąskaitas už šilumą teks pamiršti


2007-03-24
Lina NAVICKAITĖ
Mažas sąskaitas už šilumą teks pamiršti

“Kauno energija” siūlys miesto valdžiai didinti šildymo įkainius, kurie nesikeitė septynerius metus

Rekordiškai šilta žiema gerokai apkarpė šilumos tiekėjų pajamas ir pelnus, bet pradžiugino gyventojus, kuriems teko mažiau mokėti už šildymą.

“Kauno energija” jau planuoja peržiūrėti šilumos tiekimo tarifus, tad nuo šio rudens kauniečiai už šilumą būstuose turės mokėti daugiau.

Brangiausias - vasaris

Šilumos energijos tiekėjai prognozuoja, kad šiemet gaus mažiausiai pajamų per pastaruosius penkerius metus. Besibaigiantis šildymo sezonas nė iš tolo neprimena 2005-2006 metų sandūros, kai temperatūra ir sausį, ir vasarį buvo nukritusi iki -30 laipsnių šalčio.

Šių metų sausio vidutinė temperatūra siekė 1,3 laipsnio šilumos, tuo tarpu 2006 m. sausio vidutinė temperatūra buvo - 7,2 laipsnio šalčio.

“Praėjusių metų sausį vidutinė kvadratinio metro šildymo kaina buvo 3,58 lito (su PVM), o šių metų sausį vidutinė šildymo kaina tesudarė 2,47 lito”, - sakė “Kauno energija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Karčiauskas.

Tik vasarį spustelėjus šaltukui, mokestis už šildymą išaugo iki 3,68 Lt už kvadratinį metrą.

“Kauno energijos” duomenimis, vidutinis mokestis per keturis 2006-2007 m. šildymo sezono mėnesius, t.y. lapkritį, gruodį, sausį ir vasarį, yra 18 procentų mažesnis nei per tą patį 2005-2006 m. šildymo sezono laikotarpį.

Šiltesnis nei įprastai pasirodė esąs ir kovas, jau prognozuojantis artėjančią šildymo sezono pabaigą.

Šildo be reikalo

Šiomis dienomis “Kauno diena” sulaukė kai kurių pasipiktinusių kauniečių skambučių, kad atšilus orams šilumos tiekėjai neskuba sureguliuoti sistemų ir radiatoriai pleška, lyg už lango būtų minusinė temperatūra. Gyventojai skundėsi po kelis kartus skambinantys ir į “Kauno energiją”, ir į daugiabučius administruojančias bendroves, tačiau jokios reakcijos nesulaukia.

“Kiek paskambinu, tiek girdžiu: “Jūsų skambutis užregistruotas, atvažiuosim, sutvarkysim”. Tačiau radiatoriai jau kelios dienos tokie karšti, kad neįmanoma išlaikyti rankos. Bute langai atidaryti dieną naktį”, - piktinosi viena Šiaurės prospekto gyventoja.

Moteris nuogąstauja, kad sąskaita už kovą gali būti ne mažesnė nei už vasarį, kai vieno kambario buto šildymas jai atsiėjo 130 litų - vos keliais litais mažiau nei pernai tuo pat metu. Kaunietė taip pat teigė nepajutusi, kad šią žiemą mokesčiai už šildymą būtų pastebimai mažesni.

Dar vienas P.Lukšio gatvės gyventojas tvirtino, kad prisišaukti šilumos sistemas prižiūrintį specialistą pavyksta, tačiau radiatoriai atvėsta vos kelioms valandoms, o vėliau vėl įkaista.

“Galbūt namas šildomas tyčia, kad paskutinėmis šildymo sezono dienomis būtų galima išrašyti kuo didesnes sąskaitas?” - svarstė kaunietis.

Vietoj pagalbos - siūlymas

“Kauno energijos” generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis patvirtino, kad įmonė šiomis dienomis iš tiesų sulaukia šiluma besiskundžiančių vartotojų priekaištų, tačiau atmetė įtarimus, jog į juos nereaguojama.

Daugiabučių vidaus šilumos sistemas prižiūri ne tik antrinė “Kauno energijos” įmonė, bet ir dar kelios konkursus laimėjusios ir namus administruojančios bendrovės, kurių paskirti specialistai privalo reaguoti į gyventojų skundus. Tačiau, A.S.Matelionio įsitikinimu, ir patys gyventojai turėtų labiau rūpintis savo namo šilumos ūkiu.

Užuot pataręs, kaip prisišaukti pagalbą, “Kauno energijos” vadovas ragina gyventojus investuoti ir rekonstruoti šildymo sistemas.

Sutvarkytos namo šilumos tiekimo sistemos taip pat gali sumažinti mokesčius.

Mažiausiai už šilumą moka gyventojai, gyvenantys naujos statybos namuose su gera šilumos izoliacija. Daugiausiai šilumos suvartoja senos statybos mažabučiai namai, kuriuose įrengtos seno tipo šildymo sistemos, taip pat Kauno centre ir senamiestyje esantys butai su aukštomis lubomis. Nors tokie namai sudaro apie 3 procentus visų namų, jų mokesčiai už šilumą yra didžiausi Kauno mieste. Didelės įtakos turi ir tai, kad daugelyje tokių namų įrengti seno tipo šilumos punktai, kurie lėtai reaguoja į šilumos srauto pasikeitimus šilumos tiekimo sistemoje, o į lauko temperatūros pasikeitimus nereaguoja visai.

Peržiūrės rinkodarą

Iki šiol centralizuotai šilumą gaunantys kauniečiai kelis kartus brangusių dujų šuolių nepajuto. Kaunas tapo vieninteliu miestu, kur pernai šildymo kaina nesikeitė ir ji liko tokia pat kaip ir ankstesniais metais - 11,97 ct už kilovatvalandę.

Tačiau “Kauno energija” jau ketina teikti Savivaldybei projektą, kuriame siūlys peržiūrėti dabartinę šildymo kainą.

A.S.Matelionis nesutiko atskleisti, kiek nuo šio rudens galėtų didėti šildymo įkainiai.

“Nenorėčiau prognozuoti ir iš anksto audrinti situacijos. Šilumos tarifai Kaune nebuvo keisti nuo 2000 metų, nors kuras ir dujos ženkliai brango. Bendrovė valdo 70 katilinių, o dujos per metus pabrango net 60 proc. Įmonė priversta peržiūrėti kainodarą, kad galėtų dirbti pelningai”, - aiškino Savivaldybės įmonės vadovas.

Iki šiol “Kauno energija” neturėjo rimto pagrindo padidinti šildymo įkainius. Rusijos dujų gigantui “Gazprom” įsigijus Termofikacijos elektrinę, buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią pagrindinis elektrinės akcininkas įsipareigojo dujų kainų nedidinti iki 2008-ųjų.

Kokia kaina kitąmet “Gazprom” tieks dujas Kaunui, dar neaišku. A.S.Matelionis užtikrino, kad 2007-2008 metų sandūroje kainos staiga nesikeis, nes pagal Šilumos ūkio įstatymą įmonė tarifus gali peržiūrėti tik kartą per metus.