Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Maisto produktai toliau brangs
2011-11-10
Šaltinis: Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema
Maisto produktų kainos toliau kyla. Ekspertų teigimu, jos ir ateityje stiebsis į viršų, o bet koks sumažėjimas tebus nulemtas prieš tai buvusių aukštų kainų.
Brango beveik litu
Prieš kelias dienas žuvies valgytojus pasiekė bloga žinia. Prognozuojama, kad vien per šį mėnesį 10–15 proc. kils žuvies kainos, o už silkę Kalėdų stalui gali tekti pakloti trečdaliu daugiau nei dabar. Tai aiškinama tuo, kad iki 95 proc. žuvies į Lietuvą importuojama, o žuvies ištekliams mažėjant paklausa pasaulyje auga.
Tačiau nuolat didėja ir Lietuvoje gausiai gaminamos produkcijos mažmeninės kainos. Labiausiai – pieno produktų, kvietinių miltų ir duonos gaminių, kiek mažiau – kiaulienos. Prieš metus 200 g sviesto pakuotės kaina nesiekė 4 litų, o dabar ji kainuoja daugiau nei penktadaliu – iki 4,82 lito. 1 kg liesos varškės brango daugiau nei 10 proc., riebesnės – 7,5 proc. Litras lieso pieno brango daugiau nei 13 proc., riebaus – daugiau nei 7 proc.
Smarkiai pakilo ir kvietinių miltų kainos – ekstra rūšies miltų kilogramo kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o aukščiausios rūšies daugiau nei 17 proc. Dėl šios priežasties panašiai šoktelėjo ir duonos gaminių kainos. Kiaulienos kumpio be kaulo kilogramas pabrango daugiau nei litu – iki 14,52 litų.
Žaliavos nebrangsta
Pieno žaliavų kainų pokyčiai šiais metais buvo nesmarkūs. Todėl tai negali būti veiksnys, kuris nulėmė kainų augimą. Supirkimo kainos tik atsigauna. Todėl sviesto kainų skrydis į aukštumas aiškinamas padėtimi pasaulinėse rinkose.
"Sviesto arba riebalų kainos gana aukštai pakilo pasaulinėje rinkoje, todėl mūsų perdirbėjai parduodami produktą užsienyje šiandien tai taip pat įvertina – parduoda ten, kur brangiau. Šitas mechanizmas įsijungia ir vidaus rinkoje", – teigė Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Jo teigimu, dėl pieno produktų kainų didėjimo dažniausiai atsakingi arba perdirbėjai, arba prekybininkai. Pieno supirkimo kainos beveik nesikeitė – sezoniškumas nulėmė nedidelį kilimą, tačiau pavasarį jos buvo gerokai nukritusios ir dar nepasiekė prieš tai buvusio lygio.
Logikos nėra
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistas, sakė, kad mažmeninių kainų kilimas logikos neturi. Pavyzdžiui, 2009 m. buvo jaučiamas didelis žaliavų supirkimo kainų mažėjimas ir tik 2010 m. pabaigoje pieno supirkimo išlaidos pradėjo didėti.
"Dėl to tiek perdirbėjai, tiek prekybininkai pradėjo tas kainas didinti. Bet kai buvo mažinamos supirkimo kainos ir pieno supirkimo kainos sumažėjo perpus, mažmeninėje rinkoje pieno produktų kaina pamažėjo tik 10–15 proc. Dabar supirkimo kainoms grįžus į tą lygį, kuris buvo, mažmeninės kainos gerokai padidėjo dar kartą", – teigė A.Gapšys.
Jis nesutinka, kad visi procesai, vykstantys pasaulio ar Europos rinkoje, turi būtinai veikti ir Lietuvos vidaus rinką.
"Maisto kainų didėjimas pasaulyje yra tik priedanga. Aš sutinku, jeigu įmonė gali užsienyje produkciją realizuoti didesnėmis kainomis, tai gerai, bet visai neseniai pieno perdirbimo įmonės aiškino, kad kaip tik eksporto rinkos siaurėja, kainos krenta", – sakė A.Gapšys.
Jo teigimu, pienininkai eksportu "žaidžia" jau dvejus trejus metus – eksporto kiekiui ir kainoms didėjant, kaina didinama ir vidaus rinkoje. O kai eksportas krenta, tuomet sakoma, kad nėra kitos išeities ir reikia didinti kainas šalies viduje, kad būtų kompensuoti nuostoliai arba kitu atveju iš ūkininkų pieną supirkti pigiau.
Kaltina prekybininkus
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas taip pat stebisi maisto produktų kainomis parduotuvėse. Gerai gyvų kiaulių supirkimo kainodarą išmanančiam specialistui keista, kaip prekybos vietose kilogramas kiaulienos gali pabrangti keliais litais, jeigu supirkimo kainos svyruoja neperžengdamos vieno lito ribos.
"Fantastika. Kažkodėl, kai parduotuvėje šoktelėja kaina, tada skelbia, kad pabrango žaliavos. Kokios žaliavos, žaliava ir yra gyva kiaulė. Arba sakoma, kad pabrango grūdai, todėl pabrango ir kiauliena. Bet juk grūdai pabrango mums, augintojams, o ne prekybos tinklams. Jiems grūdai nepabrangsta, jie brangsta tam, kuris juos perka ir šeria kiaulę. Jam pakyla išlaidos, bet supirkimo kaina nuo to nepriklauso. Tu gali dirbti į minusą, bet niekam neįdomu", – skundėsi A.Baravykas. Jo nuomone, kainų svyravimas – prekybininkų rankose.
Net per kiaulių marą vasarą vos ne penktadaliu kritus kiaulių supirkimo kainoms, vartotojai to nepajuto – mokėjo už kiaulienos gaminius kiek mokėję. Nors, sulėtėjus eksportui, šalyje buvo jaučiamas kiaulienos perteklius. Šiuo metu kiaulių rinka po truputį atsigauna, nors supirkimo kainos mažiausios Europoje. Tiesa, jau jaučiamas kiaulienos trūkumas, tad ateityje tikimasi, kad supirkimas brangs keliais centais.
Brangsta ne viskas
Per metus labiausiai atpigo visų rūšių kiaušiniai ir lietuviškos bulvės. Dešimties rudų kiaušinių kaina nukrito 32 centais, baltų – 38 centais. Nefasuotos bulvės atpigo daugiau nei trečdaliu – iki 79 centų už kilogramą. Fasuotų bulvių kaina sumažėjo 6 centais.
Teigiama, kad šis bulvių kainos kritimas tiesiog rodo, jog kainos grįžta į normalų lygį po pernai siautusių stichijų. Praeiti metai buvo nederlingi Ukrainoje ir Rusijoje, šioje dėl sausros buvo gautas perpus mažesnis bulvių derlius. Todėl rusai gausiai pirko lietuviškas daržoves ir kainos Lietuvoje kilo. Šiais metais Rusijoje gautas maždaug 30 proc. didesnis derlius negu pernai, todėl smarkiai krito bulvių kainos Lietuvoje.
Šiemet stebimi pirmi metai, kai pigo kiaušiniai. Tai susiję su paklausos sumažėjimu visoje Europoje ir pigių kiaušinių iš Lenkijos importu Lietuvoje.
Kalta gamta
Kaip labai svarbus veiksnys, nulemiantis maisto produktų kainas, vis dažniau nurodomos klimato ir gamtos sąlygos. Dėl to itin sunku prognozuoti kainų pokyčius net artimiausiems metams. "Per pastaruosius penkerius metus matome labai daug klimatinių kataklizmų, kai derlius daugiausia priklauso nuo sausrų, gaisrų, šalčių ir t. t. Ir dabar Europoje vyksta potvyniai, o tai galbūt turės įtakos kitiems metams. Gamta kuo toliau, tuo labiau turi didesnę įtaką derliui ir gamybai", – teigė A.Gapšys.
Kita priežastis yra Lietuvos rinkos kainų supanašėjimas su europinėmis kainomis. Supirkimo kainos taip pat artėja prie ES vidurkio, atitinkamai – ir mažmeninės produkcijos. Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuvoje mažmeninių produktų kainų lygis yra maždaug 70 proc. ES vidurkio. A.Gapšio teigimu, tik lietuvių perkamoji galia neleidžia kainų kelti dar labiau, nes, palyginti su vidutiniu europiečiu, jų kišenės dar pustuštės.
"Kad ir kaip šnekėtume apie kainų kritimą, vis tiek po truputį artėjam prie ES vidurkio. Neatmetama galimybė, kad vienais ar kitais metais gali pigti produktai. Dažniausiai dėl tų pačių klimatinių priežasčių vienais metais maisto kainos keliamos, o kitais metais krenta. Ypač būdinga, kalbant apie daržoves, grūdus, kiek mažiau – gyvulininkystę. Tokios tendencijos vartotojui nėra geros, bet tokia realybė", – sakė A.Gapšys.
Maisto produktų kainų pokytis per metus (proc.)
2,5 proc. riebumo pienas (1 l) +13,46
3,5 proc. riebumo pienas (1 l) +7,54
Sviestas (200 g) +20,8
Liesa varškė (1 kg) +10,33
9 proc. riebumo varškė (1 kg) +7,95
Kiaulienos kumpis be kaulo (1 kg) +7,56
Pieniškos dešrelės (1 kg) +0,79
Rudi vištų kiaušiniai (10 vnt.) –11,2
Balti vištų kiaušiniai (10 vnt.) –9,26
Ekstra rūšies miltai (1 kg) +12,33
Aukščiausios rūšies miltai (1 kg) +17,57
Juoda duona (1 kg) +8,59
Batonas (1 kg) +14,23
Fasuotos lietuviškos bulvės (1 kg) –6,32
Nefasuotos lietuviškos bulvės (1 kg) –34,17
