Neretai apie Lietuvos turizmo objektus daugiau nei mes patys žino jų lankytojai iš svečių šalių. Užsienio turistai plūsta, tačiau šalyje stūksančioms pilims, dvarų sodyboms ir išpuoselėtiems regioniniams parkams labiausiai trūksta vietos turistų.

Vietos turistas – užmirštas

Po Lietuvą dažniausiai keliaujame lankydami draugus, giminaičius, savo sodus ir sodybas. Važiuojant iš vieno taško į kitą nuošalyje lieka pilys, dvarai ir parkai, kuriuose alsuoja mūsų šalies istorija.

Valstybinis turizmo departamentas didžiuojasi, kad į turizmo rinkodarą Lietuvoje investuotas 1 euras duoda 650 eurų grąžą, kai ES vidurkis siekia 430 eurų. Europos kelionių komisijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva už kiekvieną rinkodarai išleistą eurą pritraukia 1,1 turisto.

Tačiau turizmo ekspertai skaičiuoja kitaip ir sako, kad didžiuotis nėra kuo. Mat esą Lietuvos turizmo vietovių reklamai išleidžiama per mažai pinigų.

"Didinant Lietuvos objektų žinomumą taupyti nereikėtų. Todėl nereikia didžiuotis, kad rinkodarai išleidžiama labai mažai. Tai ženklas, kad Lietuva skiria per mažai dėmesio ir pinigų, kad turizmo objektai Europoje ir pačioje šalyje būtų labiau populiarinami", – sakė VšĮ "Kultur" direktorius Martynas Užpelkis.

Turizmo ekspertas Gintautas Indriūnas svarsto, kad savo šalį lietuviai pamiršo, nes pernelyg ilgai valdžios dėmesys buvo nukrypęs į atvykstamąjį turizmą.

"O pamirštas vietos turistas atrado kitas šalis ir dabar ilsėtis bei pramogauti dažniausiai vyksta svetur", – mano G.Indriūnas. Pasak jo, susigrąžinti vietos turistą yra didelis iššūkis.

Tik entuziastams

Tie, kurie be Trakų pilies ir Palangos gintaro muziejaus, įsikūrusio grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose, dar yra aplankę Biržų pilį, Rokiškio dvaro sodybą ar Šiaulių pakraštyje įsikūrusią Žaliūkų malūnininko sodybą, jau galėtų save pavadinti tikrais vietos turistais.

O jeigu dar kas nors lankėsi ežeringame Zarasų krašte, Nemuno deltos regioniniame parke ir apžiūrėjo Žemaitijos nacionaliniame parke esančios požeminės raketų bazės ekspozicijas galėtų save pavadinti tikrais Lietuvos turizmo vietovių žinovais. Tačiau dienraščio kalbinti turizmo ekspertai nelinkę manyti, kad tokių žmonių yra labai daug.

"Išpopuliarinti yra vos keli objektai, tačiau Lietuvoje yra daug dėmesio vertų vietų. Bet jos nėra lankomos, nes paprasčiausiai nėra tam pritaikytos. Tos pilys ir dvarai, kuriuose galima ne tik susipažinti su istorija, bet ir apsistoti, kuriuose teikiamos kitos įvairios paslaugos, turi pasisekimą, tačiau daugelis objektų – muziejai, kurių žmonės nelinkę lankyti", – sakė G.Indriūnas. Jam pritarė ir M.Užpelkis.

"Daugelyje objektų paprasčiausiai trūksta požiūrio, kas ten turėtų žmones traukti. Įdomūs ir patrauklūs objektai nepritaikyti laisvalaikio pramogų išlepintam lietuviui. O paliekant tokį potencialų lankytoją nuošalyje daug prarandama", – įsitikinęs pašnekovas. Pasak jo, ne visi žmonės savaitgalį nori susipažinti su kokio nors miestelio istorija, bet ten vyktų, jeigu būtų išplėtota poilsio ir pramogų infrastruktūra.

Skelbiama, jog tam, kad kultūrinio paveldo objektai būtų pritaikyti turizmo reikmėms, Lietuva yra panaudojusi 2,5 mlrd. litų ES lėšų. Pasak G.Indriūno, vargu ar dar koks nors sektorius yra gavęs tiek lėšų. Tačiau efekto, kuris jau turėtų būti matomas, irgi nėra. "Turime pripažinti, kad didžioji dalis šių lėšų nukeliavo ne turistiniu požiūriu patraukliems objektams atgaivinti, bet sporto infrastruktūrai plėsti. Žinoma, tai irgi reikalinga, bet šie objektai menkai susiję su turizmu", – aiškino jis. Pasak turizmo eksperto, po truputį ES lėšomis gaivinamos pilys, dvarai ir kiti objektai ateityje trauks turistus, tačiau svarbu nepamiršti jų populiarinti ir savo šalyje.

Traukia kaukės ir karinė bazė

Prieš ketverius metus patraukliausios turizmui vietovės vardą pelnęs Žemaitijos nacionalinis muziejus dar ir šiandien jaučia konkurso atgarsius.

"Buvome įvertinti už tai, kad puoselėjame Užgavėnių tradicijas. Tuomet visai Europai pasižadėjome, kad po kelerių metų atversime Užgavėnių muziejaus duris. O šiandien jau skambina užsienio turistai ir klausia, ar jau toks muziejus veikia. Noriu pranešti ir visai Lietuvai, kad ką tik restauravome Platelių dvaro sodybos pastatus ir ką tik įrengėme Užgavėnių muziejų", – kvietė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė. Pasak jos, panaudojus 2,5 mln. litų ES paramos buvo restauruotos dvaro arklidės ir svirnas.

"Atsinaujinus visuomet sulaukiama daugiau turistų. Todėl tikimės, kad šiemet ir kitąmet srautas padidės. Be jau rekonstruotos Platelių dvaro sodybos, dar turime ir kitą turistų pamėgtą objektą. Tai buvusi viena pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių raketų paleidimo aikštelių, ji dabar vadinsis Šaltojo karo muziejumi. Iki metų pabaigos turėtų būti baigta rekonstrukcija, kuri atsieis 5,5 mln. litų ES lėšų", – sakė ji.

A.Brazdeikytė jau šių metų pabaigoje pakvietė į naują muziejų. Ši karinė bazė buvo pradėta statyti 1960 m. rugsėjį, 1962 m. gruodį buvo baigta ir veikė iki 1978 m. vasaros, kai raketos buvo išvežtos. Šioje aikštelėje buvo laikomos vidutinio nuotolio branduolinės raketos, nukreiptos į Angliją, buvusią Vakarų Vokietiją, Ispaniją, Norvegiją ir Turkiją. Raketos nė karto nebuvo paleistos.

Padeda ES konkursas

Šiemet turistus į Lietuvą turėtų traukti patraukliausiu jiems pripažintas Rokiškio dvaras. Turizmo traukos vietovės vardus jau yra pelnę Užgavėnių tradicijomis garsėjantis Žemaitijos nacionalinis parkas, Šilutės regione esantis Nemuno deltos regioninis parkas ir ežeringasis Zarasų kraštas. Be šio titulo, išrinktas objektas taip pat yra nemokamai reklamuojamas įvairiose ES organizuojamose turizmo parodose ir tinklalapyje.

Zarasų rajono turizmo informacijos centro vadovė Gražina Ragauskaitė patikino, kad šis titulas pernai pritraukė daugiau turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. "Sulaukėme lankytojų, kurie pažinti Zarasų krašto atvyko būtent dėl to, kad jis buvo pripažintas patraukliausia turizmo vieta Lietuvoje. Į tai dėmesį ypač atkreipia užsienio turistai", – sakė G.Ragauskaitė.

O Šilutės rajono Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis sakė, kad nors ši vietovė ir pelnė patraukliausios titulą, joje niekada netrūko turistų. "Turistus iš užsienio, ypač vokiečius, į mūsų kraštą vilioja istorija ir tokia vertybė kaip Nemuno delta. Tai pat labai lankomas yra Ventės ragas, Mingės kaimas, Rusnės miestelis", – vardijo R.Lydis. Pasak jo, didelių investicijų gamtovaizdžiui puoselėti neskiriama, žmonės gėrisi natūralumu, tačiau už ES lėšas šiuo metu kuriamas modernus lankytojų centras.

Turizmas skaičiais

Lietuvos turizmas šių metų pirmą ketvirtį viršijo prognozes, o kai kuriose srityse net ir muša rekordus. Per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė 39,4 proc. daugiau turistų nei pernai.

Apibendrinus apgyvendinimo Lietuvos komercinėse įstaigose statistiką, per pirmą ketvirtį jose apsistojo 150 tūkst. turistų. Didėja turistų srautai iš Lietuvai itin svarbių turizmo rinkų. Kai kurių šalių turistų rodikliai net muša rekordus. Turistų srautų iš Rusijos augimas per pirmą šių metų ketvirtį siekė 61 proc., iš Baltarusijos – 53 proc., Lenkijos – 28 proc., Vokietijos – 31 proc., Estijos – 34 proc., Didžiosios Britanijos – 21 proc., Norvegijos – 57 proc., Nyderlandų – 34 proc., Belgijos – 31 proc., JAV – 68 proc., Suomijos – 85 proc., Ispanijos – 71 proc.

Vietos turizmo augimas, pasiekęs 7,6 proc., taip pat džiugina turizmo sektorių. 2010 m. šis rodiklis siekė vos 1 proc.

2010 m. daugiausia (43 proc.) vietos turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausiai keliavo apsipirkti (1 proc.) ir sveikatingumo tikslais (3 proc.). Atostogas ir poilsį kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė 28 proc., verslo ir profesinius interesus – 12, savo sodo ar sodybos lankymą – 8, kitus tikslus – 5 proc. vietos turistų.

Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas