Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
"Leo LT" sulaukė ministro ultimatumo
2009-05-16
Lina Navickaitė
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kantrybė trūko. Vakar jis pasiūlė "Leo LT" vadovams elektros kainas atpiginti perpus sumažinus įmonės vadovų algas ir atleidus pusę darbuotojų.
Sutaupys sumažinę algas
Vartotojams pažadėta nuo liepos 1-osios sumažinti elektros kainas 4 centais už kilovatvalandę (kWh). Kaip tai bus padaryta, kol kas neaišku, nors patvirtinti naujus tarifus liko dvi savaitės. Nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT" siūlo lengviausią kelią – 4 centais už 1 kWh mažinti elektros gamybos kainas, tačiau toks planas nė kiek nežavi energetikos ministro A.Sekmoko.
Energetikos milžino spyriojimasis, regis, galutinai išvedė ministrą iš kantrybės. Vakar jis viešai pareiškė, kad siūlydama mažinti elektros gamybos kainą "Leo LT" peržengia savo kompetencijos ribas. A.Sekmokas paprašė įmonės stebėtojų tarybos rekomenduoti valdybai tarifo mažinimą sieti tik su "Leo LT" ir jos antrinių įmonių veikla.
"Nacionalinio investuotojo bendrovė turi rezervų mažinti elektros skirstymo ir perdavimo kainas, kad galėtų sumažinti elektros tarifą gyventojams ir įmonėms", – sakė ministras.
Jis netgi pateikė planą, kaip nacionalinio investuotojo bendrovė galėtų sutaupyti. Pirmiausia "Leo LT" stebėtojų tarybai siūloma 50 proc. sumažinti įmonės personalo skaičių, be to, perpus nurėžti valdybos ir visų darbuotojų atlyginimus. Jeigu to bus maža, 50 proc. sumažinti ir "Leo LT" grupės įmonių stebėtojų tarybų, valdybų ir vadovaujančių darbuotojų (taip pat departamentų direktorių) algas.
Be to, A.Sekmokas pageidauja, kad "Leo LT" stebėtojų taryba pavestų valdybai parengti tolesnę elektros energijos tarifų mažinimo strategiją karpant elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainas.
Pasiūlymai netinka
"Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus teigė kol kas nenorintis komentuoti energetikos ministro pareiškimo, nes jis skirtas ne "Leo LT" valdybai, o stebėtojų tarybai.
"Mes ieškome rezervų tarp savo įmonių – tas darbas šiuo metu vyksta. Ministerijai pateikėme įvairių variantų, todėl kol kas nenoriu nieko daugiau komentuoti", – BNS sakė R.Vaitkus.
Jis pridūrė, kad galioja prieš dvi savaites įmonės valdybos pateiktas pareiškimas, kad nuo šių metų vidurio elektra vartotojams turėtų atpigti 4 centais už 1 kWh.
Tuomet "Leo LT" vadovas neabejojo, kad įmonė ras vidinių rezervų: "Suvokdami sudėtingą ekonominę situaciją šalyje ir turėdami aiškiai išreikštą akcininkų poziciją, nuo antro šių metų pusmečio prisiimame atsakomybę sumažinti vartotojams elektros kainą, tai yra grąžinti ją į 2008 m. lygį. Tam panaudosime visus galimus išteklius."
R.Vaitkus svarstė, kad vienas svarbiausių šaltinių galėtų būti tai, jog Ignalinos atominė elektrinė (AE) gali būti nestabdoma numatytam eiliniam remontui. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija šiuo metu svarsto Ignalinos AE prašymą leisti nestabdyti elektrinės šių metų rugsėjį numatytam 30 dienų remontui.
Tačiau Energetikos ministerijos pozicija, Ignalinos AE remontas ir tarifo sumažinimas yra visiškai nesusiję dalykai.
Sutiko gauti mažiau
Šiais metais "Leo LT" vadovų atlyginimai buvo karpomi tris kartus. Pastarąjį kartą balandį "Leo LT" valdybos narių ir jos pirmininko atlyginimai buvo sumažinti 15 proc. Valdybos pirmininko atlyginimas neatskaičius mokesčių mažėjo nuo 32 tūkst. iki 27,2 tūkst. litų, o narių – nuo 28 tūkst. iki 23,8 tūkst. litų. Pirmasis vos sukurtos "Leo LT" valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis uždirbdavo 50 tūkst. litų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Anksčiau įmonių grupė skelbė planuojanti veiklos sąnaudas sumažinti 80 mln. litų. Palyginti su 2008 m., darbo užmokesčiui skirtos sąnaudos turėjo sumažėti 27,8 mln. litų, remonto ir priežiūros – 29,5 mln. litų, kitos sąnaudos – 22,6 mln. litų.
Vienas energetikos ekspertas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, dienraščiui sakė abejojantis, ar net drastiškai sumažinti atlyginimai kompensuos nuostolius, patirtus atpiginus elektrą 4 centais.
"Elektros perdavimo ir skirstymo bendrovėms toks sprendimas atneš didelių nuostolių, o juos vis tiek teks dengti valstybei", – kalbėjo specialistas
Nuo šių metų elektra visiems vartotojams brango 4 centais už 1 kWh, iš jų 1 centu – dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio. Dabar pagrindinis elektros tarifas gyventojams yra 37 centai už 1 kWh.
Praėjusių metų pabaigoje "Leo LT" elektrą norėjo branginti 7 centais už 1 kWh ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kainą padidinus tik 4 centais už 1 Wh grasino, kad šie metai jos antrinėms bendrovėms gali būti nuostolingi.
"Leo LT" likimas – pirmadienį
Vyriausybei pirmadienį bus pateiktos specialios darbo grupės išvados dėl tolesnio nacionalinės energetikos bendrovės "Leo LT" likimo.
Premjeras Andrius Kubilius kol kas neatskleidžia, koks bus Vyriausybės sprendimas dėl "Leo LT" likimo. Jo teigimu, permainos pačioje "Leo LT" yra neišvengiamos.
Anot jo, "Leo LT" per šiuos metus nesukūrė jokios pridėtinės vertės, projektas yra sukompromituotas ir jis trukdo viso elektros ūkio reformoms. Be to, ES įsigaliojo trečioji elektros energetikos ūkio direktyva, kurią per 1,5 metų Lietuvai teks įgyvendinti ir kuri reikalauja perdavimo tinklus atskirti nuo skirstymo tinklų ir gamybos pajėgumų.
Balandžio pabaigoje premjeras sudarė specialią darbo grupę, kuriai vadovauja energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Komisija įpareigota iki gegužės 15 d. pateikti išvadas dėl "Leo LT" tolesnės veiklos.
Pateikti išvadas dėl "Leo LT" tolesnės veiklos teisinio ir ekonominio pagrįstumo į Vyriausybę kreipėsi Seimo valdyba.
Konstitucinis Teismas kovo pradžioje paskelbė, kad "Leo LT", kuriai turėjo būti patikėti milijardinės vertės strateginiai projektai, buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją: jos vadovybėje netinkamai atstovaujama valstybės interesams, įstatyme neužtikrinama, kad tikrai bus pastatyta nauja atominė elektrinė ir abejojama, ar steigiant bendrovę tinkamai buvo įvertinta valstybės turto dalis.
Vyriausybė valdo 61,7 proc., "VP dešimtuko" valdoma "NDX energija" – 38,3 proc. "Leo LT" akcijų. Įmonė prieš metus sukurta sujungus bendroves "Lietuvos energija", Rytų skirstomuosius tinklus ir VST.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
Iš šalies sunku įvertinti, ar elektros skirstymo įmonės turi rezervų sumažinti elektros kainas 4 centais. Jas, beje, Lietuvoje nustato ne energetikos įmonės, ne energetikos ministras, o reguliuotojas – Kainų komisija. Tai ji turi apskaičiuoti ir įvertinti, ar bendrovių pateikti skaičiavimai pagrįsti ir ar jos turi iš ko mažinti savo sąnaudas.
Kad elektros kainos galėtų mažėti, liudija nukritusios dujų kainos. Tačiau tai gamybos sritis, kurios, kaip suprantu, energetikos ministras nenusiteikęs mažinti. Lietuvoje elektros perdavimo ir skirstymo tinklas yra gana išplėtotas. Rezervų būtų galima ieškoti optimizuojant šį tinklą, atsisakant kai kurių jo dalių. Tačiau tokiam planui įgyvendinti reikia nemažai laiko. Tai ilgalaikis procesas, galintis užtrukti net ir dešimt metų. Tiesa, jeigu palygintume RST ir VST veiklą, matytume, kad darbo užmokesčio fondą iki šiol efektyviau panaudodavo VST ir sutaupydavo. Taigi galbūt išties bent viena skirstymo bendrovė gali atrasti vidinių rezervų, kaip reikalauja ministras. Tačiau vis tiek vertėtų nepamiršti, kad kitąmet uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektros kainos neišvengiamai šoks į viršų.
