Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dykvietėse sužaliuos gluosniai
2005-09-29
Julius LENČIAUSKAS
Pusės milijono hektarų apleistus Lietuvos laukus norima paversti energetinėmis plantacijomis
Daug kalbėta ir rašyta apie biokuro naudojimą transportui, bet ši naujovė dėl įvairių priežasčių Lietuvoje sunkiai skinasi kelią. Kur kas geriau sekasi ekologišką kurą naudoti katilinėse - butų ir vandens šildymui bei elektros energijos gaminimui. Jau veikia apie 200 naujoviškų katilinių, kuriose ekologiškai pagaminama 11 procentų šilumos energijos.
Kelias į energetinę nepriklausomybę
Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LBGTA) prezidentas Remigijus Lapinskas “Kauno dienai” tvirtino, kad šio produkto rinkos plėtra yra valstybės strateginis uždavinys, nes atsinaujinantys energijos šaltiniai garantuoja šalies nepriklausomybę nuo įvežtinių kuro žaliavų. Be to, atpigina energijos gamybą, kaimo gyventojus aprūpina papildomu darbu ir pajamomis, gerokai sumažina aplinkos teršimą.
Mūsų šalis tarptautinei bendruomenei įsipareigojusi kasmet planingai mažinti oro užterštumą. Strateginėse šilumos ūkio vystymo kryptyse numatyta, kad 2010 metais iš atsinaujinančių šaltinių bus pagaminta 17, o po dešimtmečio - net 23 procentai visos šilumos energijos.
Šiuo metu biokuro katilinėse daugiausiai naudojamos medienos atliekos, tačiau sparčiai augant poreikiams, kaip ir kitose ES valstybėse, reikės plėsti bioišteklius. Būsime priversti naudoti miško kirtimo atliekas, šiaudus, gluosnius, daugiametes žoles ir kitą žaliavą.
Surengė specialų seminarą
Žemės ūkio rūmuose, kartu su LBGTA ir kitomis organizacijomis, surengtas seminaras apie energetinių (biokuro) plantacijų įkūrimą. Dalyvavo ne tik ūkininkai, bet ir žemės ūkio bendrovių, mokslo ir kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų atstovai. Seminaro svečiai - Švedijos Upsalos universiteto mokslininkai, kurie pasidalijo patirtimi, kaip apleistuose laukuose efektyviau įsirengti energetines plantacijas. Šiuo metu Švedijoje gluosniais apsodinta apie 20 tūkstančių hektarų. Dr.Mauritzas Ramstedtas ir dr.Pajandas Najadas analizavo sveikų gluosnių plantacijų įveisimo bei priežiūros problemas.
Apie biokuro poreikį, tendencijas, supirkimo garantijas kalbėjo LBGTA prezidentas R.Lapinskas. Ne viename rajone ir Lietuvoje auginami gluosniai, todėl apie šio darbo patirtį pasakojo UAB “Jūsų sodai” projekto vadovas Algis Avižienis. Gluosnių ir drebulių auginimas neblogai dotuojamas iš ES fondų. Apie tai ūkininkus ir žemių savininkus informavo Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.
Visapusiška nauda
Žemės ūkio rūmų agronomas dr.Algirdas Aleksynas agitavo žemdirbius, kad biokuro gamybai verta auginti kvietrugius, rugius, kukurūzus, topinambus, nes šios kultūros turi didelę energetinę vertę. Susidomėjimą sukėlė A.Aleksyno žinia, kad ES remia ir kanapių auginimą. Ši kultūra tinka ne tik efektyviai sudeginti, bet ir kaip naudinga, bet pastaruoju metu primiršta techninė žaliava tekstilės pramonei.
Pasak LBGTA direktoriaus Jono Šimėno, tokia veikla apsimoka visiems šios veiklos dalyviams: ūkininkams, biokuro tiekėjams, energijos gamintojams ir tiekėjams bei energijos vartotojams. Pagal pasaulinius Kioto susitarimus, biokuras atleistas nuo aplinkosauginio mokesčio, o vartojant kitas energijos gamybos priemones aplinkos taršos mokestis bus didinamas.
Plantacijose auginti gluosnius ar kitą energetinę kultūrą ūkininkams naudinga ir dėl to, kad padengiamos įsiveisimo išlaidos, nereikia rūpintis, kaip nuimti derlių ir kam jį parduoti, priežiūros darbai atliekami su įprasta žemės ūkio technika, nėra purvo ir nemalonaus kvapo. Energijos gamintojams apsimoka dirbti šioje srityje, nes biokuras visada pigesnis už atsivežtinį. Tai “patogi” veikla, nes panaudojama esama energijos gamybos ir tiekimo infrastruktūra, sukurta gera transportavimo ir sandėliavimo sistema. Šilumos vartotojai džiaugiasi, kad paslauga pigesnė, o šiuolaikinės technologijos nesudaro nepatogumų. Patrauklumą sustiprina ir naujojo kuro švara, nes jame nėra sieros, sunkiųjų metalų, nepalyginamai mažiau teršalų.
Laukia solidi parama
Už energetinių plantacijų įsikūrimą ūkininkams, žemę dirbančioms bendrovėms ir nuosavos žemės turintiems fiziniams asmenims paramą suteikia Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas pagal Kaimo plėtros plano priemonę “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”.
Pasak R.Lapinsko, šiemet ūkininkai ir kiti, norintys jau kitąmet sodinti gluosnių plantacijas bei gauti Vyriausybės numatytą kompensaciją (iki 5345 litų už hektarą), iki šių metų pabaigos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi pateikti paraišką. Pagal jas bus planuojamas gluosnių sodinukų poreikis, o biokuro gamybos įmonės planuos gluosnių sodinimo įrangos pirkimą. ES parama neskiriama iškirsto miško atkūrimui, kalėdinių medelių plantacijų įveisimui, mažesnių kaip vieno hektaro plotų ir lauko apsauginių juostų apželdinimui.
Tačiau norintieji dalyvauti šiame versle turės apsišarvuoti kantrybe ir, kaip jau įprasta, pateikti šūsnis dokumentų. Visų pirma, turi būti gerai sutvarkyti žemės nuosavybę įteisinantys dokumentai. Iš Žemės tvarkymo departamento arba iš rajono Žemėtvarkos skyriaus teks gauti leidimą, užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, parengti želdinimo projektą, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikti jau minėtą paraišką. Kiekvienas šių dokumentų dar papildomai “aplimpa” pažymomis, pažymėjimais ir kitais popieriais.
