Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Darbo paieškos – be sienų
2009-09-14
Vladimiras Špidla, Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes
Europos gyventojams 2009-ieji, regis, nebus patys geriausi metai. Šiuo metu nedarbo lygis Senajame žemyne siekia apie 8,5 proc., o kai kuriose šalyse yra gerokai didesnis.
Darbo paieškos ypatumai
ES ekonomikos augimui grėsmę kelia keli dalykai: netikrumas dėl Bendrijos narių ūkio padėties ir neaiškumas, kokių priemonių reikėtų imtis per ateinančius metus krizei suvaldyti. Natūralu, kad tokiais laikais žmonės tampa atsargūs ir laikosi gynybinių pozicijų. Tokia elgsena pateisinama, tačiau ji ne visuomet naudinga. Būtent laisvas darbuotojų judėjimas yra gyvybiškai svarbus veiksnys didesniam produktyvumui užtikrinti ir timptelėti ekonomikai aukštyn.
Dažnai atvykėliai iš kitų šalių kaltinami neva pavogtomis darbo vietomis, tačiau faktai to nepatvirtina. Visi įrodymai kalba apie priešingą dalyką – tos šalys, kuriose darbo jėga itin mobili, geba greičiau atsigauti po ekonomikos recesijų. Mobili ekonomika į pokyčius reaguoja geriau, nes darbuotojai gali laisviau judėti į naujus regionus ar naujus sektorius, kuriuose greičiau randa darbą ir kuria pridėtinę vertę.
Darbuotojų trūks
Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė iš Europos valstybių pareikalaus lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų – sudaryti galimybes darbo jėgai judėti į regionus, kuriuose kuriamos naujos darbo vietos, ir sparčiau integruoti bedarbius ir pasyvesnius gyventojus į darbo rinką.
Tolesnėje ateityje Europa susidurs su darbo jėgos trūkumo problema. Nuo 2010 iki 2030 m., jeigu dabartiniai imigracijos srautai nesikeis, darbingo amžiaus žmonių visoje ES sumažės 20 mln. Tai turės didelę įtaką ekonomikos plėtrai ir konkurencingumui, o darbdaviams žūtbūt reikės rasti trūkstamų darbuotojų. Taigi darbo jėgos mobilumas yra svarbus ir ES gyventojams, ir darbdaviams, ir valstybėms narėms.
Verslas lengviau prisitaikytų
Kai darbuotojai negali daug judėti, darbdaviams kyla nemažai problemų. Viena jų – profesinių įgūdžių ir darbo reikalavimų neatitikimas. Jeigu šį neatitikimą sugebama pašalinti, padidinamas produktyvumas.
Atvėsus ekonominiam ir finansiniam Senojo žemyno klimatui sumažėjo prekių ir paslaugų paklausa, atsirado pokyčių darbo rinkoje. Jeigu darbo jėga būtų mobilesnė, verslas galėtų lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Geresnis aprūpinimas darbu padidina tikimybę, kad verslas galės sėkmingai įgyvendinti naujas veiklos strategijas. Tai itin svarbu smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios sudaro 99,8 proc. visų bendrovių Europoje. Tradiciškai šios įmonės dirba vietos rinkose ir nemažai jų dar susiduria su tinkamų darbuotojų trūkumu.
Karjeros galimybės
Didesnės galimybės judėti ieškant darbo pravarčios ir patiems žmonėms. Jeigu jie bus mobilesni, galės lengviau susirasti darbą. Vidutinis užimtumo lygis didesnis tose vietovėse, kuriose darbo jėga mobilesnė. Šie darbuotojai turi daugiau galimybių gauti darbą su nuolatine sutartimi ir geresnes karjeros galimybes. Keisdami darbą, mobilūs darbuotojai dažniausiai užsitikrina didesnius atlyginimus, įgyja kitų panašumų, pavyzdžiui, susipažįsta su darbo aplinka skirtingose kultūrose, išmoksta naujų darbo metodų.
Suvesti darbdavį ir darbuotoją yra pagrindinis programos EURES tikslas. EURES yra visoje Europoje veikianti įdarbinimo paslauga, kurią teikia vietos darbo biržos. Ji teikia informaciją, patarimus ir įdarbinimo paslaugas visoje Europos ekonominėje erdvėje (ES, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas ir Šveicarija).
EURES tinklą sudaro daugiau kaip 750 konsultantų, dirbančių nacionalinėse darbo biržose, į kurias gali kreiptis darbo ieškantys gyventojai ir darbdaviai. Šie konsultantai gali patarti dėl darbo galimybių kitose šalyse.
Nedarbas kelia didžiulį iššūkį šeimoms ir sukelia daug nerimo ir įtampos. Tačiau faktas tas, kad darbuotojų, turinčių atitinkamų gebėjimų, įvairiose ES dalyse trūksta, ir šio trūkumo negali patenkinti vietos pasiūla.
Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas
Darbuotojų mobilumas – gerai, tačiau esame ES nariai, ir manau, tas mobilumas turėtų duoti naudos ne tik užsienio valstybėms, bet ir Lietuvai. Dabar žmonės tik išvažiuoja iš Lietuvos. Eurokomisarai taip pat turėtų suprasti, kad reikia ne dar labiau skatinti darbuotojų judėjimą, o imtis visų įmanomų priemonių, kad jauni žmonės, kvalifikuoti specialistai iš šalies neišvažiuotų.
Puikiai žinau, kad kai jauni gabūs žmonės išvažiuoja vasarai, tarkime, į Vokietiją, beveik kiekvieną jų ten įkalbinėja pasilikti: "Gal norti studijas baigti pas mus, mes tau garantuojame darbą pagal specialybę, gyvenamąją vietą ir t. t." Jeigu EURES programos duotų naudos kiekvienai šaliai, būtų gerai, bet kol kas to nėra. Be to, viliojant žmones į užsienį šiek tiek sutirštinamos spalvos. Dažnai potencialiems darbuotojams sakoma: "Ten būsi svarbus žmogus, daug uždirbsi ir pan." Tačiau nuvykus į vietą padėtis pasirodo esanti kiek kitokia. Tiesiai šviesiai pasakius, didžioji dauguma, gal net apie 80 proc. į užsienį išvykusių specialistų dirba nekvalifikuotą darbą. Abejoju, ar vadybininkai ir inžinieriai Didžiojoje Britanijoje, 10 metų dirbdami statybose, uždirbtų daug daugiau nei čia, Lietuvoje, dirbdami pagal savo specialybę. Be to, užsienyje žmonės praranda kvalifikaciją, grįžusiems į Lietuvą labai sunku įsitvirtinti. Taigi siūlyčiau į tuos išvažiavimus žiūrėti santūriai.
Prisimenu, prieš keletą metų Kauno medicinos akademijoje mačiau skelbimą, ką tik mokslus baigusius studentus kviečiantį dirbti į kažkokį Norvegijos kaimą. Taip, ten jie uždirbs daugiau nei Lietuvoje, nes Norvegija – turtinga šalis. Tačiau ypatingais specialistais kaime jie tikrai netaps. O kur ambicijos? Pikta, kad mes patys tuos studentus pastūmėjame išvažiuoti. Norint tapti gydytoju reikia mokytis apie 10 metų, o mokslams einant į pabaigą ta pati akademija iškabina skelbimus ir pasiūlo jaunimui išvažiuoti.
Neseniai buvome šitą klausimą iškėlę ir konfederacijoje. Darbuotojų mobilumui pritariame, bet tik jei nebus daroma žala Lietuvai.
Manau, pirmiausia reikėtų kalbėti apie darbo jėgos mobilumą šalies viduje, tik paskui apie galimybę emigruoti.
Mūsų verslininkai neišgali mokėti tokių atlyginimų kaip vokiečiai ar suomiai, bet lietuvių toks mentalitetas, kad pinigai, regis, patys svarbiausi. Jie tikrai nėra svarbiausi, bet žmonės vis tiek išvažiuoja.
Vietoje specialistų rasti būna labai sunku. Verslininkai dažniausiai darbuotojų atsiveža iš visų Lietuvos kampelių. Žmonėms nuperkami tarnybiniai automobiliai, nuomojami autobusai ir pan.
Drąsiai sakau, kad jokios EURES programos mums nepadės, o trūkstant jaunų gabių žmonių gerokai sunkiau ir ilgiau brisime iš krizės nei kitos Europos šalys.
Agnė Kunigonytė, EURES tinklo koordinatoriaus tarnybos vadybininkė
Per 2009 m. pirmą pusmetį EURES patarėjai suteikė konsultacijų ir informacijos apie laisvą asmenų judėjimą maždaug 10 tūkst. gyventojų, pernai per tą patį laikotarpį – maždaug 6 tūkst.
Tačiau atsakyti į klausimą, kiek lietuvių išvažiavo dirbti į užsienį per EURES tinklą, negaliu. Mūsų pagrindinis tikslas – teikti konsultavimo ir informavimo paslaugas apie gyvenimo ir darbo sąlygas ES ir EEE šalyse, o ne užsiimti Lietuvos piliečių įdarbinimu. Mes platiname darbo skelbimus, kuriuose yra tiesioginės darbdavio koordinatės. Darbdavys informuoja, kad darbo vieta užpildyta, bet jis neįpareigojamas teikti mums informacijos, kokios šalies pilietis buvo įdarbintas. Kartais darbdaviai, ieškantys sezoninių darbuotojų, vykdo atrankas teritorinėse darbo biržose. Šiose atrankose neretai gali dalyvauti tik darbdavių arba EURES patarėjų pakviesti asmenys, kurie pagal pateiktą gyvenimo aprašymą atitinka darbdavio keliamus reikalavimus. Apie įdarbinimą darbdavys informuoja kiekvieną žmogų asmeniškai, o ieškantis darbo asmuo neprivalo mūsų informuoti apie įsidarbinimą.
Ekonomikos pakilimo laikotarpiu lietuviai rinkosi geriau mokamą darbą. Šiuo metu šalis, kurioje jie norėtų įsidarbinti, nėra svarbi, dažnai tenkina ir minimalus darbo užmokestis. Tiesa, šiemet ir darbo skelbimų daug mažiau nei pernai. Šiuo metu daugiausia pranešimų apie laisvas darbo vietas sulaukiame iš Skandinavijos šalių. Tad ten tautiečiai veikiausiai ir važiuoja.
Su teiginiu, kad EURES padeda tik išvykti iš Lietuvos, nesutinku. Lietuvos darbdaviai patys aktyviai neieško darbo jėgos kitose Europos šalyse. Dėl to jiems taip atrodo.
Kas yra EURES?
EURES – tai Europos užimtumo tarnybų tinklas. EURES teikia informaciją, patarimus ir įdarbinimo paslaugas visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE – ES, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas ir Šveicarija). EURES atstovauja vietos šalių darbo biržos.
EURES tinklą sudaro daugiau kaip 750 konsultantų, dirbančių nacionalinėse darbo biržose, į kurias gali kreiptis darbo ieškantys gyventojai ir darbdaviai. Šie konsultantai gali patarti dėl darbo galimybių kitose šalyse.
EURES tinklas skatina judėti darbuotojus teikdamas informaciją, konsultacijas ir pagalbą Europos piliečiams, norintiems dirbti kitoje šalyje, ir darbdaviams, pageidaujantiems įdarbinti darbuotojus iš užsienio.
Užimtumo tarnybų tinklas jungia Europos Komisiją, ES ir EEE valstybių užimtumo tarnybas, taip pat kitas su užimtumu susijusias institucijas.
