Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Biudžeto pristatymas virto R.Kuodžio šou
2010-10-27
Gintautas Degutis
Kitų metų biudžeto projektą pramonininkams pristačiusi finansų ministrė sulaukė ir padėkų, ir kritikos. O ekonomistas Raimondas Kuodis pažėrė gana radikalių pasiūlymų, kaip efektyviau skirstyti pinigus.
Kas trečias litas – skolintas
Šių metų biudžetas surenkamas geriau nei skaičiuota, to paties tikimasi ir kitais metais, tad planuodama 2011 m. biudžetą Vyriausybė naujų mokesčių nenumatė. Tačiau kas trečias litas iš biudžeto pyrago yra skolintas, tad valdžios planuose nėra ir galimybės mažinti mokesčius. Nebėra kur mažinti ir viešojo sektoriaus išlaidų, nebent paleistume kariuomenę ir visus valstybės tarnautojus, nors ir to nepakaktų.
Nepaisant visų taupymo priemonių, didės valstybės išlaidos – pirmiausia dėl to, kad daugėja paramos gavėjų ir reikia mokėti daugiau palūkanų už valstybės skolą. Taip kitų metų biudžeto projektą apibūdino finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri vakar jį pristatė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje.
I.Šimonytė dar kartą pabrėžė, kad toliau bus bandoma taupyti ir mažinti viešųjų finansų deficitą iki 5,8 proc. BVP 2011-aisiais ir iki 3 proc. BVP 2012-aisiais.
"Tie 3 proc. yra mūsų tikslas visai ne dėl to, kad norime įsivesti eurą ar draugauti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Priežastys yra "mūsyse", kaip sakė klasikai, valstybės skola ir sumos, išleidžiamos jai administruoti, pasidarė problema. 2007 m., kai biudžetas buvo panašus į planuojamą 2011 m., skolai administruoti išleidome tris kartus mažiau nei planuojame kitąmet", – aiškino ministrė.
Biudžeto viltis – "šešėlis"
I.Šimonytė dar kartą pakartojo ir siekį kitais metais iš šešėlinės ekonomikos ištraukti milijardą litų. Esą tai ir bus būdas, kaip gauti daugiau pajamų nedidinant mokesčių, mat prieš struktūrines reformas ir valdininkų armijos mažinimą, anot ministrės, atkakliai nusiteikusios valstybės institucijos.
"Jeigu milijardą būtų galima taip lengvai pasisemti, jis jau būtų tikrai pasemtas. Nėra taip paprasta su šešėline ekonomika, kad nuėjai už miško, nukirtai slibinui galvą pasiėmei pinigus ir visi džiaugiasi", – teigė I.Šimonytė atsakydama į klausimą, kodėl ištraukti papildomo milijardo nebuvo galima anksčiau. Tačiau ji pabrėžė, kad planas iš šešėlinės ekonomikos ištraukti papildomų lėšų nėra laužtas iš piršto: "Tam tikri skaičiai rodo potencialą tai padaryti, todėl reikia pamėginti."
Pramonininkai pažėrė savo pageidavimų – mažesnio PVM tarifo mėsai ir viešbučiams, prašė neįvesti naujų mokesčių, ypač nekilnojamojo turto ir automobilių.
Tačiau atsakymas buvo paprastas: galimybė grąžinti PVM lengvatas mėsai ir jos gaminiams, kad Lietuvos gamintojams būtų lengviau konkuruoti su lenkiška produkcija, nesvarstoma. LPK posėdžio dalyvių teigimu, dabar pigesnė lenkiška mėsa užima apie 30–40 proc. Lietuvos rinkos.
Radikalūs sprendimai
"Biudžetą galima subalansuoti ne nuolat karpant, bet protingai leidžiant pinigus. Atrodo, kad valdžia šitą kelią daugiau mažiau ir pasirinko", – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. Tačiau taip pat jis pabrėžė, kad reikalingos ir reformos. Pirmiausia – "Sodros".
"Dabar vyksta didysis dviejų modelių mūšis. Vienas iš jų yra mano siūlomas – "Sodros" mokestį paversti įmoka. Tokiu atveju gyventojai mokėtų įmokas į savo asmenines sąskaitas "Sodroje", o prireikus galėtų iš ten pinigus išsiimti – skolintųsi iš savęs", – gyrėsi ekonomistas.
Kitas diskutuotinas dalykas, R.Kuodžio teigimu, yra paskatos ilgalaikiams ir mažai kvalifikuotiems bedarbiams pradėti dirbti. Šiuo metu ekonomistas tokių paskatų nemato.
"Bedarbiai gauna labai daug paramos natūra. Pavyzdžiui, valstybė už bedarbius moka sveikatos draudimo mokestį. Siūlau "Sodros" įmokos darbdavio dalį padaryti 0 proc., kad žmonės suvoktų, jog tai jie patys moka už save. Ką tai duos? Aišku, reikėtų perskaičiuoti atlyginimus bruto, bet bent vizualiai sumažėtų mokesčiai ir padidėtų atlyginimai. Žmonės reaguoja į tokias pinigines iliuzijas, taigi tai gali turėti teigiamų pasekmių", – svarstė R.Kuodis
Jis taip pat siūlo minimalią algą diferencijuoti pagal amžių. Jauni ir neišsilavinę bei senyvo amžiaus darbuotojai esą turėtų gauti mažesnius minimalius atlyginimus, mat jie sukuria ir mažiau pridėtinės vertės.
R.Kuodis pritarė finansų ministrei, kad reikia kuo greičiau tvenkti ir kontrabandos bei neapmokestintos arba pigios produkcijos upes, tekančias iš šalių kaimynių – Lenkijos ir Baltarusijos. Kartu jis sukritikavo ir supaprastintą kelionių tarp Baltarusijos ir Lietuvos tvarką. "Vilnius į tą 50 km supaprastintos tvarkos ruožą patenka, turtingas Minskas – ne. Vanduo į kalną neteka. Taigi pigesnės prekės plauks iš Baltarusijos į Lietuvą", – aiškino ekonomistas.
"Kyšiai" valdžiai
R.Kuodis kritikos strėlių negailėjo ir valstybės įmonių valdymui. "Nutiko tai, ko ir bijojau. Kai visoms įmonėms duodama komanda didinti dividendus ar pelnus, tai bijodami prarasti valdžią ir postus visų sektorių atstovai puls tai daryti. Pirmieji kyšį valdžiai nešė miškininkai – per porą savaičių jie be problemų sukrapštė 30 mln. litų. Dabar kyšį neša energetikai – VST vadovas neseniai pasakė: leiskit didinti elektros kainą 2 centais, tai galėsime duoti valstybei 100 mln. litų daugiau", – aštrių žodžių negailėjo R.Kuodis.
Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad tokie veiksmai teigiamų rezultatų neduos. Pirmiausia dėl to, kad pati valdžia – mokyklos, darželiai, ligoninės, ministerijos ir t.t. – naudoja daug elektros, tad valstybės sąskaitos išaugtų. O padidėjus gyventojų sąskaitoms, šie veikiausiai mažins kitų produktų ar paslaugų vartojimą, tad minėtą 100 mln. litų tikriausiai reikėtų išbraukti iš kitų pajamų eilučių.
"Didinti šildymo ar elektros kainas yra visiškas absurdas. Jūs matote tik buhalterinius pelnus, o milžiniškos sumos toliau gražiai slepiamos per perteklinius amortizacinius atskaitymus. Pavartykite įmonių finansines ataskaitas – atskaitymai amortizacijai daugelį kartų viršija pajamas ir investicijas", – įsitikinęs R.Kuodis.
