Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Bankai teigia neturį standartinio požiūrio į blokinius namus
2004-08-14
Bankai neigia nekilnojamojo turto rinkoje sklandantį gandą, jog finansuojant būsto įsigijimą blokiniame name gyventojams taikomos konservatyvesnės finansavimo sąlygos
Lemia kompleksas veiksnių
“Nėra standartinio požiūrio, ir vien tik pavadinimas “blokinis” nesukelia neigiamo vertinimo”, - patikino ketvirtąją vietą pagal išduotų būsto paskolų apimtis Lietuvoje užimančio “Sampo” banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Deividas Raipa.
Anot jo, yra kompleksas veiksnių, kurie lemia nekilnojamojo turto rinkos kainą, tokie, kaip statybos metai ar vieta. Todėl vargu ar galima teigti, jog butas blokiniame name sostinės Antakalnio rajone bus mažiau likvidus nei toks pat butas plytiniame name Naujininkuose.
D.Raipa pabrėžė, kad bankų konkurencija išmokė lankstumo, individualaus požiūrio į klientą. Tačiau jis pripažįsta, kad blokiniai namai kai kuriuose rajonuose yra mažiau likvidūs ir bankai gali būti konservatyvesni.
Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje “Sampo” išduotų būsto kreditų suma siekė 326,9 mln. litų - 39,5 proc. daugiau nei tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu (234,3 mln. litų).
Išankstinės nuostatos neturi
Išankstinės nuostatos dėl blokinių namų tikina neturįs ir antras pagal dydį šalies komercinis bankas “Hansabankas”, privatiems asmenims išdavęs per 700 mln. litų paskolų ir kiekvieną mėnesį būsto įsigijimui finansuoti skiriąs apie 40 mln. litų.
“Komercinis bankas, finansuodamas nekilnojamąjį turtą, atsižvelgia į tai, koks turtas yra įkeičiamas. Jei turtas yra toks, kuris ateityje ne pigs, o brangs - finansuojama iki 90 proc. jo vertės. Jei tai būstas blokiniame name, kurio kaina ateityje gali tik kristi - žmogui tenka prisiimti didesnius įsipareigojimus, o bankas finansuoja tik 70 proc. būsto vertės. Tačiau egzistuoja kita galimybė - kreiptis į “Būsto paskolų draudimą”, tuomet paskola sieks 95 proc. būsto vertės”, - sako “Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Direktorė pabrėžia, jog taip elgiamasi siekiant apsaugoti ne tik banką, bet ir patį gyventoją nuo būsto nuvertėjimo rizikos netolimoje ateityje.
Sumažėjusi blokinių pastatų paklausa
Nekilnojamojo turto ekspertai atviresni - bankai labiau linkę finansuoti naujos statybos, modernesnį būstą.
“Po truputį blokiniai namai nebeatitinka gyventojų poreikių vertinant plotą, planavimą, aukštingumą. O bankai linkę finansuoti modernesnį, naujos statybos būstą arba būstą prestižinėse vietose”, - tvirtino nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius.
Pasak jo, blokinių namų, kaip ir bendrai būsto, paklausa šiuo metu yra gerokai sumažėjusi.
1961-1990 metais statytuose daugiabučiuose gyvena 66 proc. šalies gyventojų. Blokinius namus būtina apšiltinti, pakeisti inžinerinę įrangą, pastatyti naujus apskaitos prietaisus. Sovietinės statybos daugiabučiai reikalauja didelių šilumos sąnaudų: tipinių sovietinės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosiose energijos sąnaudose didžiausią dalį - net 55-65 proc. - sudaro šildymas, karšto vandens ruošimui tenka 20-32 proc. sąnaudų.
Prognozuojamas kainų stabilumas
Vasaros pradžioje nustojusios augti nekilnojamojo turto rinkos kainos turėtų išlikti stabilios dar kelerius metus, prognozuoja nekilnojamojo turto tarpininkavimo ir vystymo bendrovės “Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius. “Vistik buvo per staigiai ir per aukštai pakilusios kainos ir tai pagrindinė priežastis, kodėl pirkimai sumažėjo. Pirkimai vyks, bet kainų štilis gali išsilaikyti dvejus, trejus ar net ketverius metus”, - teigia V.Zabilius.
Anot jo, didelį nekilnojamojo turto kainų augimą lėmė auganti ekonomika. Tačiau smarkiai kylant kainoms gyventojų perkamoji galia didėjo kur kas lėčiau.
“Kainos turėtų išsilaikyti stabilios ar net nežymiai sumažėti. Nesant brangimo gyventojai linkę palūkėti, kol būstas vėl pabrangs, išnuomoti jį, bet ne parduoti”, - sako “Ober-Haus” vadovas.
2003 metais dėl didelės paklausos visų nekilnojamojo turto rūšių - butų, namų, biuro ir prekybos patalpų, sandėlių - kainos pakilo nuo 10 iki 40 proc.
Gyventojų pajamų didėjimas, rekordiškai smukusios palūkanų normos ir būsto paskolų “sprogimas” lėmė, kad 2003 metais statybos darbų apimtys padidėjo 17,2 proc. veikusiomis kainomis. Nors statybos įmonės pernai greitai ir daug statė, jos nesugebėjo pasivyti dar greičiau augančios paklausos beveik visuose nekilnojamojo turto rinkos segmentuose. Todėl statybos bendrovės išnaudojo padėtį rinkoje savo naudai - kainoms kylant ir beveik nedidėjant sąnaudoms, statybos įmonių pelnas prieš apmokestinimą išaugo nuo 156 mln. litų 2002 metais iki 420,7 mln. litų 2003 metais.
Pernai šalyje buvo pastatyta 2,09 tūkst. naujų gyvenamųjų namų - 87 pastatais daugiau nei 2002 metais. Buvo įrengta 4,5 tūkst. butų, kurių naudingasis plotas sudarė 482,6 tūkst. kvadratinių metų - 31,1 tūkst. kvadratinių metrų daugiau nei 2002 metais. 65 proc. visų butų pastatyta Vilniuje.
ELTA, KD inf.
