Finansų ministrą R. Šadžių išsikvietę buvo liberalai.

„Tokio nekonkretumo neteko girdėti. Galiausiai jis išstenėjo vienintelį dalyką – kad artimiausiu metu planuojama pateikti Seimui nekilnojamojo turto mokestį“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Kas ir kaip keisis, valdantieji kol kas laiko po devyniais užraktais. Tačiau finansų ministras prasitarė apie galimus sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

„Yra toks dežavu, kad yra siūlomi tie patys dalykai“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.

Svarstomi du variantai. Pirmasis – tas pats, kurį parengė buvusi finansų ministrė G. Skaistė. Ji siūlė, kad žmonės mokėtų mokestį už prabangesnį būstą. Tai reiškia, kad jei pirmojo būsto vertė yra aukštesnė už vidutinę toje savivaldybėje, jis būtų apmokestinamas. Mokesčio tarifas buvo numatytas labai mažas tam, kad mokestį mokėtų daugiau žmonių, tačiau jo dydis išliktų santykinai nedidelis. Antrasis variantas – dabartinio nekilnojamojo turto mokesčio korekcija. Šiuo metu mokestį reikia mokėti, jei būsto vertė viršija 150 tūkst. eurų. Svarstoma galimybė pigesniam būstui taikyti mažesnius tarifus, tačiau išplėsti apmokestinamų objektų sąrašą. Tai reikštų, kad daugiau žmonių mokėtų mokestį, tačiau tarifas išliktų aukštas. Kiek tiksliai jis padidėtų, priklausytų nuo pasirinktos ribos.

Yra toks dežavu, kad yra siūlomi tie patys dalykai.

Paklausus dėl detalesnių paaiškinimų, ministerija perdavė atsakymą raštu:

„Galutinio sprendimo, kurį galėtume pristatyti visuomenei, dar neturime. Paantrinsime premjerui, per artimiausias dvi savaites galimi variantai bus pristatyti koalicijos partneriams.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai, kad R. Šadžius prasitarė apie būsimą turto mokestį, sukritikavo ir Prezidentūra. Neva nėra prasmės diskutuoti apie atskirus mokesčius, nes vien tokioms diskusijoms praėjusi Vyriausybė iššvaistė ketverius metus.

„Šiuo atveju, matyt, tai yra pavyzdys, kad taip daryti nereikėtų – traukioti po vieną dalyką ir makaluoti juo viešoje erdvėje neveda niekur. Geriau pateiki visą sistemą ir galim ją aptarinėti kaip sistemą – kiek žmogus vienoj vietoj daugiau mokesčių mokės, o kitoj galbūt susigrąžins per vienokias ar kitokias lengvatas“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Iš viso pernai nekilnojamojo turto mokestį turėjo sumokėti 36 tūkst. gyventojų. Anot statytojų, jie nesipriešintų mokesčiams, jei šie būtų skirti gyvenamajai aplinkai gerinti ir matytųsi realūs rezultatai.

„Svarbu atsiskaityti, kur yra panaudojamos surinktos lėšos, kad procesas būtų skaidrus. Manau, tiek verslas, tiek gyventojai neprieštarautų ir mokėtų mokestį, jei jis būtų skaidriai paskirstomas“, – sakė „Regroup“ valdybos pirmininkas Vytas Zabilius.

„Beveik garantuoju, kad valdančioji dauguma, kuri neaišku, ar apskritai gali dėl ko nors susitarti, šį kartą pademonstruos vienybę. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio jie turi 86 balsus, todėl gali būti, kad didelių ginčų nekils, nes pagrindinis mūšis laukia dėl bendro mokesčių didinimo“, – nuomonę išsakė E. Gentvilas.

Saulius Skvernelis aiškina, kad jam kelia nerimą tai, jog naujoji Vyriausybė neįgyvendina savo pažadų, o tęsia ankstesnės valdžios pradėtus darbus.

„Išgirstame finansų ministrą, kuris pristato G. Skaistės parengtą nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Vėliau vyko frakcijų susitikimas su vidaus reikalų ministru, kuris pristatinėja toliau Agnės Bilotaitės inicijuotą policijos naikinimo reformą regionuose“, – kalbėjo S. Skvernelis.

O Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė primena S. Skverneliui, kad jis – nebe opozicijoje.

„Mes esame viename vežime – tie, kurie pasirašėme koalicinę sutartį, privalome daryti viską, kad rinkėjams duoti pažadai būtų vykdomi. Todėl tikrai nenoriu priimti jokių priekaištų“, – teigė R. Budbergytė.

Lietuva yra įsipareigojusi praplėsti nekilnojamojo turto mokestį tam, kad gautų visus jai priklausančius europinius pinigus.