Vilniaus viešajame transporte bilietą galima įsigyti be vairuotojo, atsiskaitant kortele – tam įrengti išmanieji komposteriai. Tačiau jau fiksuojami atvejai, kai keleivis bilietą įsigijo ne savo noru, o komposteris pinigus nuskaitė savarankiškai.

„Judu“ atsako, jog komposteriai viešajame transporte yra įprastinio jautrumo, tačiau tokių situacijų – jau ne viena.  

„Per savaitę sulaukiame iki 10 kreipimųsi, kurie sako, kad be jų valios buvo įsigytas bilietas“, – teigė „Judu“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovė Vitalija Ročė. 

Keleivių pinigai nusiurbiami įvairiausiomis aplinkybėmis.

„Viena iš situacijų, kai keleivis priglaudžia visą piniginę, kurioje yra tiek „Judu“ vilniečio kortelė, tiek mokėjimo kortelė. Arba kai turime atrakintą telefoną ir ten nėra prašymo patvirtinti mokėjimą“, – būdus įvardino V. Ročė.

Pirmiausia keleivių prašoma nuo komposterio laikytis per atstumą. 

„Rekomenduojama 20 cm atstumu laikytis toliau, bet jautrumas yra 5 cm“, – sakė „Judu“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovė. 

Bekontakčiams atsiskaitymams naudojama radijo dažnio identifikavimo technologija RFID. 

Apie atvejus, kai asmens duomenys ar net pinigai gali būti nuskaitomi per atstumą, kalba ir kibernetinio saugumo ekspertai.

„Užsienyje, kai atsirado bekontakčiai atsiskaitymai, viešajam transporte nusikaltėliai prieina, prideda aparatą ir žmonėms pastoviai nuskaito nedideles sumas“, – tikino UAB „Florinus“ direktorius Žilvinas Leškevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar tai reiškia, jog įsijungus bekontaktį atsiskaitymą, galima nukentėti tiesiog būnant minioje? 

„Kad kažkas per didelį atstumą pavogtų, tai turi būti labai idealios sąlygos: turi būti užfiksuota kortelės būvimo vieta ir nejudėti“, – aiškino „Telia“ techninio saugumo vadovas Darius Povilaitis.

Toks nusikaltimo būdas, kai kortelių duomenys nuskaitomi neteisėtu būdu, vadinamas „skimmingu“. 

„Ką dažniausiai gauna programišiai, tai kortelės ilgą kodą ir galiojimo datą. Negaus tik 3 ar 4 skaičių koduko“, – sakė „Baltimax“ kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis.

Visgi ekspertai sako, jog mažai tikėtina, kad sukčiams pavyktų tokią aferą įvykdyti. Visgi norint būti ramiems, specialistai kalba apie specialius blokatorius. 

„RFID apsauga – bangos, kurios veikia korteles, blokuoja ryšį“, – kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas.

Tokiai blokatoriai jau būna įtaisyti į kai kurias pinigines, kortelių dėklus arba įsideda į juos kaip paprasčiausios kortelės.  

Be blokatorių, svarbiausia, sekti savo mokėjimus.

„Gali išjungti bekontaktį atsiskaitymą, gali nustatyti limitus, gali apriboti sumą, nuo kurios reikia įvesti PIN kodą“, – patarimais dalinosi D. Povilaitis. 

Kortelių nepatariama laikyti išorinėse kišenėse, o bekontaktį atsiskaitymą patariama išjungti keliaujant. Užsienyje fiksuojami ir dar įžūlesni atvejai.

„Būna bankomatuose uždeda tokią pat klaviatūrą, kuri surenka PIN kodą ir dar įdedant kortelę būna toks plastikas, kuris nuskenuoja kortelės duomenis“, – pasakojo L. Apynis.

Policijai toks sukčiavimo būdas yra žinomas, bet tokių pranešimų Lietuvoje kol kas nefiksuota.