Pereiti į pagrindinį turinį

Po Žemaitaičio kritikos – Skvernelio atsakas

2025-01-22 12:13

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti.

Remigijus Žemaitaitis (kairėje) ir Saulius Skvernelis
Remigijus Žemaitaitis (kairėje) ir Saulius Skvernelis / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Norėtųsi, kad kuo daugiau politikų – Seime matėme įvairiausių nuomonių pareiškimų – būtų tame pačiame žinojimo lauke. Tiek, kas prieinama gauti čia su slaptumo žymomis, tiek viešą informaciją ir galbūt verta apsilankyti kovojančioje Ukrainoje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovas.

„Ne tik pažiūrėti, kokie yra vaizdai, bet ir pabendrauti su (Ukrainos – BNS) pareigūnais, kurie turi patirties ir turi matymą, kaip tas pokytis įvyko dėl Rusijos. Jeigu nematome pamokų, kurias praėjo kitos valstybės ir norime patys išmokti savo kailiu, galime tai daryti“, – ironizavo jis.

S. Skvernelio vadovaujama delegacija Kyjive lankėsi šią savaitę.

Seimo vadovas patvirtino, kad jo siūlymas aplankyti Ukrainą galioja ir gynybos finansavimo didinimą kritikuojančiam koalicijos partneriui.

„Tame tarpe. Galėtų tai padaryti. Jis kažkur viešai yra pasakęs, kad klaida buvo man vykti į Ukrainą, tokie išsireiškimai, norėjau pasakyti, stebina, bet jau niekas nebestebina“, – sakė S. Skvernelis.

Anot jo, kažkada ir pačioje Ukrainoje vyko diskusijos dėl daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimo skyrimo gynybai. Dabar šalis tam išleidžia 25 proc. BVP.

„Visas šalies biudžetas, ką surenka Ukrainos valstybė, yra skirtas gynybai. Visas. 100 procentų. Visa kita finansuojama iš kitų šaltinių“, – tvirtino S. Skvernelis.

Jeigu mes norime tokiu keliu eiti, galime nieko nedaryti ir laukti.

„Jeigu mes norime tokiu keliu eiti, galime nieko nedaryti ir laukti“, – pridūrė jis.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) praėjusią savaitę nusprendus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP, R. Žemaitaitis tvirtino nepritariąs tam. Anot jo, finansuoti krašto apsaugą tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

Seimo pirmininkas teigiamai įvertino opozicinių konservatorių siūlymą atnaujinti prieš trejus metus pasirašyta nacionalinį gynybos susitarimą, nes pasikeitė nacionalinio saugumo situacija.

VGT posėdyje dalyvavęs parlamento vadovas teigė, kad 5–6 proc. BVP gynybai yra būtent ta suma, kurią nurodė kariuomenė.

„Yra aiškiai kariuomenės išsakyta, kokios ginkluotės, įrangos reikia įsigyti, kad būtų galima įgyvendinti tuos projektus, kurie buvo numatyti pabaigti šiek tiek vėliau (...). Bet mes tam laiko nebeturime“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Anot jo, finansavimo šaltinių pavesta ieškoti Vyriausybei. S. Skvernelio teigimu, jų greičiausiai bus keli, ne vienas.

„Mokesčių didinimas nebuvo nurodytas kaip artimiausios perspektyvos opcija (...). Mokesčių klausimas susijęs su kitais įsipareigojimais. Iki pavasario sesijos koalicijos taryboje bent politinės kryptys dėl mokesčių pertvarkos turėtų būti aptartos, kad galėtume matyti, kad visi koalicijos partneriai taip pat supranta“, – kalbėjo politikas.

Pernai birželį Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP. Vienu procentiniu punktu iki 16 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas, mažoms įmonėms – vienu punktu iki 6 proc., alkoholio, rūkalų ir kuro akcizai, priimtas Gynybos fondo įstatymas.

Į Gynybos fondą šiais metais turi būti pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau.

Tačiau praėjusią savaitę VGT sutarė, kad būtina išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Sutarta nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS pažymėjo, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas. Jis taip pat siūlo reikiamus pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Laimutis

Prieš skiriant pinigus juos reikia uždirbti , kosmonautai kelkite Lietuvos ekonomiką , ar tik galite pavogti skirstyti kosminius pinigus ir kelti mokesčiųs…..
0
0
Taip

Lietuvai vienas kelias- koletyvinė gynyba ir NATO. Net 50% biudžeto nepadėtų, nes mes tiesiog per maži. Tie pastovūs procentų didinimai yra panašu į šizofreniją, kurios sprendimai tik žąla daro, bet ne naudą. Lietuva nuskurs, nieko neliks iš jos..
2
0
lb’s

tai jeigu jau jis buvo ukrainoj ir jam akys atsimerke, tai reikia uzbegt ivykiam uz akiu ir skirt tuos 25%. nato jau nieko nebereiskia, kad jis lygina lietuvos padeti su ukrainos? lietuva siaip ir nedege niekad noru su rusais glebesciuotis, priesingai negu ukraina. suvedziojo ir paliko, tokia ju situacija, todel nereikia tapatint. tegu dabar tarpusavyje aiskinasi savo meiles ir neapykantos reikalus, prie ko cia ta lietuva.
2
0
Visi komentarai (11)

Daugiau naujienų